„Šiandien kreipėmės į prezidentą, kad Stambulo konvencija su jo lyderyste ir jo dekretu būtų pateikta Seimui priimti“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

„Metas imtis lyderystės kuriant gerovės valstybę“, – pridūrė politikas.

Eltai V. Mitalas akcentavo, kad šią savaitę Stambulo konvenciją parėmė ir Europos Parlamentas. Todėl, pasak jo, Lietuva šiuo klausimu neturėtų delsti.

„Koalicijos bendroje sutartyje tai yra įrašyta kaip atskiriems partneriams svarbus darbas, tad nematau, kodėl reikia delsti“, – Eltai sakė Laisvės frakcijos seniūnas.

ELTA primena, kad trečiadienį europarlamentarai pritarė tam, kad Europos Sąjunga (ES) prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai. Toks žingsnis žengtas siekiant užbaigti konvencijos ratifikavimo ES procesą.

Visgi, ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos nereiškia, kad visos ES valstybės narės ratifikavo konvenciją – jos vis dar turėtų tai padaryti nacionaline tvarka.

Šešios Bendrijos narės konvencijos yra dar neratifikavusios – tai Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija.
Po EP sprendimų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad europarlamentarų nutarimas yra dar vienas paraginimas Lietuvai ratifikuoti pastarąjį dokumentą. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė nurodė, kad pagerinus konvencijos vertimo iš anglų kalbos kokybę bei išsklaidžius daliai žmonių kylančias keistas interpretacijas, dokumentą ratifikuoti galėtų dar šios kadencijos Seimas.

Visgi, Seimo opozicijos atstovas Saulius Skvernelis nurodė nematąs prasmės priimti Stambulo konvenciją, mat, pasak jo dokumentas būtų turėjęs daugiau prasmės anksčiau – kai Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje buvo viena didžiausių problem.

Kaip skelbta anksčiau, Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m., o 2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė ją ratifikuoti Seimui. Visgi, dokumentas nebuvo patvirtintas, mat iniciatyvai priešinasi dalis parlamentarų bei visuomenės.

Stambulo konvencijoje teigiama, kad vyriausybės turėtų priimtų teisės aktus, skirtus baudžiamajam persekiojimui už atitinkamus nusikaltimus, įskaitant išžaginimą santuokoje ir moterų lytinių organų žalojimą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)