Seimo Teisės departamentas, įvertinęs projektą, remdamasis Konstitucinio Teismo (KT) ankstesniais pasisakymais, pateikė išvadą, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai.
„Konstitucinis Teismas ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. prezidentas, kurį išrenka Lietuvos piliečiai“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
„Tarp buvusių KT teisėjų ir kai kurių pirmininkų šiuo klausimu yra visiškai kontroversiškos nuomonės. Visokių yra publikacijų ir diskusijų“, – posėdžio pradžioje pripažino TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.
Jo teigimu, Aukščiausiosios Tarybos (AT) teisinio statuso nereikėtų vertinti pagal 1992 metų Konstituciją.
„Dabar 2002 m. KT nutarimas, kuriuo remiasi Teisės departamentas, buvo dėl visai kitokio teisinio reguliavimo. Šiame reguliavime AT pirmininkas buvo kai kuriais statuso elementais prilyginamas Respublikos prezidentui, kuris renkamas pagal 1992 m. Konstituciją. Šioje vietoje logiška, kad KT pripažino tokį reguliavimą netinkamu. Šiame projekte to nesama“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Savo ruožtu komiteto narė Agnė Širinskienė laikėsi kitos nuomonės.
„Man keista, (..) kada mes bandome atbuline data su įstatymu iš keturių eilučių, kuris tik apibrėžia statusą, bet nieko daugiau, apibrėžinėti. Aš linkčiau pritarti pono Kūrio nuomonei, kad vis dėlto vadovo tuo metu nebebuvo. Tai yra objektyvi tiesa, atsirandanti iš pagrindinio įstatymo“, – teigė politikė.
Teisės departamento atstovė pažymėjo, kad išvada buvo rengta remiantis tik KT pasisakymais.
TTK posėdyje taip pat dalyvavęs konservatorius Andrius Navickas juokavo, kad „pagal kai kuriuos KT teisėjus apskritai turbūt Lietuvos nebuvo, kol nebuvo Konstitucijos.“
„Mes čia nebandome pasakyti, kad kažkas buvo prezidentu. (…) Mes dabar sakome, kad valstybę 1992 metais, patinka ar nepatinka tas vadovas, bet jis buvo. Tik tiek“, – pabrėžė A. Navickas.
„Valstiečių“ frakcijos narys Algirdas Stončaitis tuo metu teigė, kad galiojanti KT išvada yra aiški, o naujų aplinkybių neatsirado.
„Mes dabar norime ištraukti iš konteksto kažkokias politiškai naudingas nuostatas. Kažin, ar tai būtų teisinga“, – sakė parlamentaras.
S. Šedbaras pripažino, kad minėtas klausimas kelia keblumų.
„Mes nevertiname įstatymo projekto atitikimo KT nutarimui. Čia irgi kebli situacija. Man atrodo, kad KT, rašydamas, turėjo atkreipti į tai dėmesį ir labai atsargiai tokiais dalykais pasisakyti. Mes nevertiname atitikimo KT nutarimui, bet vertiname Konstitucijai“, – pabrėžė TTK pirmininkas.
Galiausiai TTK nepritarė Teisės departamento išvadai, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai.
Už Teisės departamento išvadą balsavo 4 komiteto nariai, prieš – 3, vienas susilaikė.
Valdantieji ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad V. Landsbergio pripažinimas valstybės vadovu būtų pagarbos ir pripažinimo įrodymas žmogui, suvaidinusiam išskirtinį vaidmenį šalies istorijoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad V. Landsbergis buvo de facto valstybės vadovas, tačiau teigia, kad to įtvirtinimui reikėtų kitokios teisinės formos.
Opozicija kritikuoja bandymus V. Landsbergiui suteikti šalies vadovo statusą.
Šio projekto pateikimo stadija Seime vyks trečiadienį, rytinio posėdžio metu.
