Išvardijo problemas
LVŽS atstovas Dainius Gaižauskas laidoje teigė, jog panašėja, kad valdantiesiems Seime vienybė nebėra reikalinga.
„Kurią mes deklaravome, būtent kada prasidėjo karas Ukrainoje. Kai prasidėjo karas, tiek pozicija, tiek opozicija sutarėme, kad turime susivienyti, susilaikyti nuo bet kokių įstatymo projektų, kurie priešintų visuomenę, bent tuo metu, kol vyksta karas. O prie ideologinių klausimų sugrįšime po jo“, – nesutarimų priežastis laidoje aiškino Seimo narys D. Gaižauskas.
Paklaustas, kuo Civilinės sąjungos įstatymas ir Lietuvos vadovo statuso suteikimas V. Landsbergiui susijęs su karu Ukrainoje, LVŽS atstovas D. Gaižauskas teigė, jog šie klausimai yra „du įstatymai, kurie labiausiai priešino visuomenę paskutiniu metu“.
„Žiūrėkite, sausio 13–oji, vasario 16–oji, kovo 11–oji ką įrodė? Kad šie įstatymo projektai tikrai nepriimtini. Net 72 procentai visuomenės pasisako prieš būtent Partnerystės įstatymo priėmimą. Mes akcentavo tą, kad jei tai dabar taip priešina visuomenę, susilaikykime nuo jų, nepriimkime jų. Nes tai praktiškai mūsų susitarimą laužo“, – kalbėjo Seimo narys.
Jo teigimu, būtent dėl to LVŽS žadėjo, kad gynybos, biudžeto didinimo klausimus, pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos įstatymus palaikys.
Politikas laidoje priminė, kokie susirėmimai vyko prie Seimo, būtent „ginant šeimos institutą“.
„Tereikia nuvažiuoti į regionus ir pamatysime, kaip žmonės jaučiasi. Artėja dar didesnė nepasitenkinimo banga prieš dabartinę valdžią. Kam dar uždegti laužus ir įaudrinti visuomenę, kuri ir taip vos laikosi. O mes kalbame apie vienybę, mums reikia susitelkti, nes karas Ukrainoje nesibaigė, niekas nežino, kaip gali būti. Mums reikia vienybės“, – kalbėjo jis.
D. Gaižauskas sakė, jog 2009 metais Seimo langai daužyti buvo „irgi prie konservatorių valdžios, kurie negirdėjo visuomenės“.
„Ir atėjus vėl jiems į valdžią vėl langai dužo. Jie negirdi visuomenės, jiems atrodo, kad jie yra visagaliai. Ir prieš ateinant į valdžią, pradžioje kalba apie demokratiją, girdi žmones. Bet kai ateina į valdžią, jiems niekas neberūpi.
Pasižiūrėkite, akivaizdžiai sakoma, kad šie du įstatymų projektai yra ideologiniai, jie yra būtent tie, dėl kurių kausis politinės jėgos. Nes žmonės, mes esame krikščioniška valstybė, yra už šeimos institutą, mes visą laiką kovosime. O LVŽS šeimos institutas mums yra pamatinis, mes tai ginsime“, – laidoje tikino LVŽS atstovas D. Gaižauskas.
Jis laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė, jog homoseksualūs žmonės Lietuvoje gyvena puikiai, nėra persekiojami. Ir jų gyvenimo problemos yra kuriamos dirbtinai.
„Nes jeigu mes priimsime šį įstatymą, vėliau jie kreipsis į Žmogaus teisių teismą, persikels kova ten. Ir jie išsikovos ir vaikus įsivaikins, pradės santuokas. Ir taip išdraskys mūsų konstitucinę santvarką“, – grėsmingomis prognozėmis laidoje dalijosi valstietis D. Gaižauskas.
Blogiausia, anot jo, kad visuomenė dėl šio klausimo supriešinama karo Ukrainoje metu.
„Mums vienybė yra būtina. Nes tie mūsų susitarimai gynybos nukreipti į tai, kad tik susitaikius visuomenei mes galime skirti ir biudžetą didinti gynybai, atlaikyti visas grėsmes, kurios kyla Lietuvai. Jeigu dabartinė dauguma to nebenori, tai jiems neberūpi, karas Ukrainoje nebesvarbus, svarbus tik Partnerystės įstatymai...“ – teigė parlamentaras.
Maldeikis negailėjo kritikos LVŽS
Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Seime Matas Maldeikis laidoje kalbėjo, jog pasiklausius „D. Gaižausko kliedesių, supranti, kokių kreivių veidrodžių valstybėje gyvena šie žmonės“.
„Mes Seime turime politinę jėgą, kuri šantažuoja valstybę ir prekiauja mūsų nacionaliniu saugumu. Nei daugiau, nei mažiau. Šitie žmonės bando, neturėdami darbotvarkėje nieko, ką pasiūlyti, jie bando mūsų nacionalinius interesus, nacionalinį saugumą, dėl jo prekiauti tais klausimais, kurie jiems nepatinka“, – situacijos vertinimu laidoje dalijosi parlamentaras M. Maldeikis.
Politikas negailėjo griežtų žodžių tiek LVŽS, tiek ir D. Gaižauskui dėl visuomenės skaldymo.
„Labai gerai, kad visuomenė į tai reflektuoja ir (ši politinė jėga reitinguose, aut. p.) jau yra 5 procentų riboje ir kitoje kadencijoje (Seime, aut. p.) jos nebus“, – tvirtino TS–LKD atstovas.
M. Maldeikis laidoje teigė, jog LVŽS atstovų nusistatymas prieš du minėtus klausimus yra principinė jų nuostata.
„LVŽS neturi savo darbotvarkės. Jų darbotvarkė yra paprasta – griauti“, – tikino parlamentaras.
TS–LKD atstovas LVŽS kritiką Seime svarstomiems klausimams aiškino kaip jaučiama šios partijos įtakos praradimą.
„Jie jaučia, kad praranda įtaką, kad skyla, visi iš jų frakcijos bėga. (…) Ką tu darai? Prekiauji mūsų nacionaliniu saugumu, kišdamas ten visai nesusijusius klausimus. Ir bandai tai parduoti ypač karo Ukrainoje kontekste“, – opozicinę jėgą Seime kritikavo valdančiųjų atstovas.
Jei LVŽS įgyvendins savo pažadą ir nepasirašys Nacionalinio susitarimo dėl gynybos ir užsienio politikos, „tuo blogiau bus valstiečiams“, sakė M. Maldeikis.
„Tai parodo, su kuo mes turime reikalą, su kuo Lietuva turi reikalą. Ir jau rinkėjai spręs. O tai priklausys nuo kitų frakcijų, LVŽS mažėja ir mažėja, ir toliau mažės. Ir tas susitarimas bus vienaip ar kitaip priimtas“, – tikino valdančiųjų atstovas M. Maldeikis.
Gentvilas: tiesios monopolio Gaižauskas neturi
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė, jog valdžia vis tiek priims minėtus Nacionalinius susitarimus.
„O valstiečiai, jei D. Gaižauskas nenori, gal ir nepasirašys. Žiūrėkite, kas atsitiko su 2018 metų susitarimu Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais – LSDP nepasirašė, tačiau gyvename pagal tą darbotvarkę“, – kalbėjo liberalas.
E. Gentvilas sakė nesantis tikras, ar tai yra LVŽS sprendimas, ar paties D. Gaižausko „išsišokimas“.
„Nežinau, kas turi monopolį nustatyti, kokie klausimai Seimo darbotvarkėje yra skaldantys, trikdantys ir priešinantys. (…) Tiesos monopolio D. Gaižauskas neturi. Man gal irgi nepatinka kai kurie įstatymai, galiu pradėti rėkti, kad jie yra priešinantys visuomenę ir imuosi šantažuoti. (…)
Jeigu taip žiūrima į valstybinio rimtumo reikalus – kaip užsienio politikos ir gynybos susitarimus. Ir sau nepatinkančius klausimus pastato prieš nacionalinio lygmens dokumentus, man atrodo, kad tai yra tik regiono politikos samprotavimo lygmuo“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Kada susitarta?
LVŽS atstovas D. Gaižauskas reaguodamas į valdančiųjų atstovų pasisakymus apie jį ir jo atstovaujamą partiją, dar kartą tikino, jog jiems nerūpi vienybė.
„Jie bando ignoruoti visuomenę. Visai neseniai Seimą buvo apsupę šarvuočiai, policija, gynė tą Seimą nuo žmonių susipriešinusių, kurie gynė šeimos institutą. Pasirodo, kad viskas jau užmiršta“, – tikino opozicijos atstovas D. Gaižauskas.
Paprašytas patikslinti, kada ir koks susitarimas dėl vienybės įvyko, D. Gaižauskas teigė, jog pirmomis karo dienomis jis iš Seimo tribūnos pranešė, jog karo kirvis dėl nesutarimų kol kas užkasamas.
„Tai buvo pirmomis dienomis Seime. Aš nuo LVŽS frakcijos kalbėjau tribūnoje, kad kadangi vyksta karas, nes kadangi tai pasakė ir kitos frakcijos – vienykimės ir kol vyksta karo veiksmai, mes pasakėme, kad užkasame karo kirvius. Mes įsitrauksime į juos vėliau, dar du metai (kadencijos, aut. p.). Jie galės dar tuos savo įstatymo projektus teikti, mes būsime prieš juos ir ginsimės prie juos normalioje demokratinėje valstybėje, kai nekils tokios grėsmės“, – tikino politikas.
TS–LKD atstovas M. Maldeikis po D. Gaižausko paaiškinimo apie susitarimą konstatavo, jog jokio susitarimo nebuvo.
„Žmogus tiek laiko melavo. Jis sakė, kad buvo susitarimas. Nebuvo jokio susitarimo. Jis susitarė su savim išėjęs į sceną. Tai apie ką mes kalbame“, – sakė M. Maldeikis.
Jis dar pridūrė, jog karas Ukrainoje nereiškia, kad turi sustoti ir Lietuvos gyvenimas.
Kirkilas: man labai nepatinka
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas laidoje tiesiai šviesiai sakė, jog ši diskusija jam labai nepatinka.
„Šiaip, aišku, parlamente būna ir aštresnių diskusijų, tačiau šiandien kalba eina apie tai, kad reikia pasirašyti du susitarimus – dėl gynybos ir užsienio politikos. Jie yra labai svarbūs. Pasakyčiau net, kad politinės partijos jau vėluoja“, – savo poziciją dėstė G. Kirkilas.
Buvęs ilgametis Seimo narys laidoje sakė matantis susipriešinimą minėtais klausimais.
„Aišku, galima vieną partiją izoliuoti, išmesti, čia nebus tas susitarimas, kurio reikia. Pirmiausia jos išmetimas, kad nėra Lietuvoje bendro sutarimo“, – tvirtino jis.
Buvęs premjeras G. Kirkilas „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ laidoje sutiko, jog Civilinės sąjungos įstatymo ir Lietuvos vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui su Nacionaliniais susitarimais sieti nereikėtų.
„Bet taip atsitiko. Kada planuoji darbotvarkę, vadovauji Vyriausybei, visą laiką turi galvoti apie tai, ką pirmiausia padarysi, ką pasirašysi, ką teiksi. Turi bent nujausti oponentų reakciją ir panašiai. Čia yra tas politikos menas, kuris dažnai paremtas ir intuicija, patirtimi ir panašiai. Bet dabar susipriešinimas toks, jog jaučiu, kad tie susitarimai nebus pasirašyti.
Nemanyčiau, kad tai yra labai gerai. Atrodo, kad abi pusės vienas kitą kaltina tyčiniu žlugdymu ir panašiai. Manyčiau, kad politikams reikėtų šiek tiek apsiraminti, išeiti iš tų parlamentinių diskusijų, partijų lyderiams susitarti ir pasirašyti susitarimus“, – siūlė G. Kirkilas.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
