Vyriausybė teigia, kad projektai leistų sušvelninti Britanijos pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo padarinius, taip pat užtikrinti abiejų šalių piliečių teises, nepažeisti verslo lūkesčių.
„Visa tai susiję su tuo procesu, kuris vyksta Jungtinėj Karalystėj, ir sunku nuspėt, kuo jis baigsis, bet mes ruošiamės visiems variantams ir tam, mūsų požiūriu, prasčiausiam variantui, kuomet Jungtinė Karalystė turės pasitraukti be jokio susitarimo“, – pristatydamas projektus sakė ministras.
„Šiuo atveju mes kalbam konkrečiai apie Jungtinės Karalystės piliečių teises Lietuvoje, nėra tiek daug tų piliečių, apie 400, bet mes norime, kad kitą dieną po „Brexit'o“ jų situacija nepablogėtų ir būtų prilyginta ES piliečių teisėms, kaip buvo iki šiol, ir mes turime tokius patikinimus Jungtinės Karalystės vyriausybės, kad mūsų piliečių teisės po tokio įvykio irgi nepablogėtų“, – tvirtino jis.
Parlamentui pateiktas beveik dvidešimties įstatymų projektų paketas apima švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos, mokestines, konsulines ir kitas sritis.
Toliau projektus nagrinės Seimo komitetai, į plenarinį posėdį jie grįš balandį. Paketas svarstomas skubos tvarka.
Teikiami teisės aktai numato britams išskirtinį pagrindą leidimui gyventi Lietuvoje, teisę paprasčiau naudotis socialinės apsaugos sistema, pereinamuosius laikotarpius, susijusius su darbu, studijomis, profesijų pripažinimu.
Britanijai ir jos piliečiams siūloma taikyti lengvatas, susijusias su pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, atleisti nuo kai kurių valstybės rinkliavų.
ES šalių vadovai praėjusią savaitę sutiko kiek pratęsti kovo 29 dieną turėjusio įvykti „Brexit'o“ terminą.
Jei britų parlamentarai trečiu bandymu pritars premjerės Theresos May (Terezos Mei) su Briuseliu suderėtai sutarčiai dėl „Brexit'o“ sąlygų, išstojimas numatytas gegužės 22 dieną.
Jeigu sutarčiai nebus pritarta, Londonas iki balandžio 12 dienos turės pranešti, ką planuoja daryti – išstoti be susitarimo, atšaukti „Brexit'ą“ ar pasiūlyti kokį nors kitą sprendimo būdą.