Už šią iniciatyvą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 8, susilaikė 9 parlamentarai.
Palaikyti kreipimąsi į KT ragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė akcentavo, kad tai yra svarbu, nes KT išaiškinimas užkirstų kelia nemažai daliai spekuliacijų dėl dokumento prieštaravimo Konstitucijai.
„Kol mes nežengsime šito žingsnio, tol mes amžinai gyvensime spekuliacijose. Nes jeigu šio kreipimosi nebus, tai tuomet tikrai daug žmonių, kurie leidžia sau turėti nuomonę apie tai, kas parašyta Konstitucijoje, nepaisant dažnai ir KT išaiškinimo, jie vis dėlto naudosis proga manipuliuoti ar sakyti, kad kažkas šioje konvencijoje Konstitucijos neatitinka“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai neratifikuoja konvencijos savaime, niekaip nepadaro jos Lietuvoje galiojančia. Dėl to Seimas vis tiek turėtų apsispręsti atskirai ir tuomet jau galima būtų diskutuoti, kiek konvencijos tekstas yra priimtinas ar nepriimtinas kuriai daliai Seimo narių“, – taip pat akcentavo ji.
Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad daug peno spekuliacijoms suteikė ir netikslus konvencijos vertimas, kuris šiuo metu jau yra patikslintas.
„Labai svarbus aspektas nelabai vykusių diskusijų apie šią konvenciją yra susijęs ir su buvusiu nelabai vykusiu šios konvencijos vertimu, kuris dabar yra patikslintas ir kuris, mano supratimu, žymiai aiškiau atspindi konvencijos esmę. Tai siūlau palaikyti kreipimąsi, siūlau nebijoti, kad KT išsklaidys abejones“, – teigė I. Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams taip pat akcentavo, kad kreiptis į KT išaiškinimo yra racionalus kelias, kurį pasirinko ir kai kurios kitos valstybės.
„Labai tikiuosi, kad pakaks. Pati pristačiau šį nutarimo projektą, jis yra ganėtinai neutralus, tai yra tiesiog žingsnis, kreipimasis į KT kaip nešališką arbitrą, kuris ir pasisakys, ar tos baimės, abejonės dėl Stambulo konvencijos yra pagrįstos“, – antradienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Yra valstybių, kurios nuėjo tokiu keliu – kaimyninė Latvija – ir aš manau, kad tai yra racionalus kelias, vertinant tai, kad visuomenėje vis dar nekyla abejonės ir baimės dėl šios konvencijos“, – pridūrė ji.
Nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
ELTA primena, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
