Už balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai, balsavusių prieš šį siūlymą nebuvo.

„Šis projektas yra sąlygotas Vytauto Gapšio situacijos, kai būdamas įkalinimo įstaigoje jis iš esmės negali atlikti net Seimo nario pareigų, tai tuo labiau jis negali atlikti komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų, o šiuo metu jis yra patvirtintas vienu iš Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų. Tai siūloma išbraukti jį iš pavaduotojų sąrašo“, – posėdžio metu teigė Seimo vicepirmininkas J. Razma.

„Šis komitetas yra išskirtinis, jame yra daug pavaduotojų, tai vieno iš jų išbraukimas neapsunkins komiteto veiklos“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko.

Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje „darbiečiui“ V. Gapšiui skyrė 4 su puse metų nelaisvės.

Seimas apsisprendė pratęsti parlamentinės VSD pranešėjo komisijos darbą

Sekmadienį Seimas apsisprendė dar dviem savaitėmis pratęsti laikinosios parlamento komisijos, tiriančios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, darbą.

Seimo tyrimo komisijos dėl VSD pranešėjo istorijos posėdis

Už komisijos darbo pratęsimą balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 15 parlamentarų.

Dalis parlamentarų sukritikavo komisijos veiklą

Visgi dalis parlamentarų posėdžio metų sukritikavo komisijos veiklą. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Algirdas Sysas suabejojo komisijos veiklos prasme.

„Gal galėtumėte pasakyti, ką reikšmingo komisija sužinojo, ko nebuvo paskelbta iki jūsų komisijos, nes buvo pora komisijų, buvo krūva išvadų. Ar jūs dar negalite pranešti esminių naujų žinių ir tai sužinosime, kai padarysite išvadą, ar šiandieną galite kažką pasakyti? Nes čia yra daugiau beletristikos dabar“, – teigė A. Sysas

„Ar bus kažkoks rezultatas, ar bus sugaištas laikas įrodant tai, kas jau įrodyta?“ – kėlė klausimą socialdemokratas.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjungos narys Stasys Tumėnas taip pat kėlė klausimą, ar šios komisijos veikla yra korektiška šiuo metu vykstančios prezidento rinkimų kampanijos kontekste.

„Manau, kad užsitęsė jau jūsų komisijos tyrimas. Ar, jūsų nuomone, korektiška, kai visas šitas tyrimas vyksta jau įsibėgėjusios prezidento rinkimų kampanijos metu? Ar jūs negaunate tokių perspėjimų iš VRK, ar jie tiesiog jūsų komisijos bijo?“ – stebėjosi S. Tumėnas.

Visgi komisijos pirmininkas Vytautas Bakas parlamentarui atkirto, kad šis tyrimas galėjo būti atliktas dar prieš ketverius metus, kol valdžioje buvo LVŽS.

„Jeigu jūs būtumėte pritarę prieš keturis metus tokiam tyrimui, kalbu konkrečiai apie jūsų frakciją, jis galėjo būti padarytas anksčiau. Iš tikrųjų Seimas priėmė sprendimą sudaryti komisiją dabar. Dabar atsirado politinė valia ir mes atliekame savo darbą. Ir mes tikrai nedalyvaujame rinkimuose“, – patikino V. Bakas.

Savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui ji turėjo pateikti dar iki kovo 10 d., tačiau trečiadienį posėdžiavusi komisija nusprendė prašyti parlamento pratęsti išvados pateikimo terminą iki kovo 26 d.

Kaip Eltai anksčiau yra teigęs parlamentinio tyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, toks sprendimas priimtas dėl ilgai trunkančių teisinių informacijos išslaptinimo procesų. Pasak V. Bako, komisija „iš esmės darbą baigė“, o daugiausia sunkumų kelia – uždarų posėdžių metu pateiktos informacijos išslaptinimas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tirianti komisija taip pat nori įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pateikti prašomus kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis: dokumentus, nuotraukas, garso įrašus, filmuotą medžiagą ir kitus duomenis, tiesiogiai susijusius su komisijos atliekamu tyrimu.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)