Pavyzdžiui, jei toks įstatymas būtų taikomas 2019 m. kovo mėnesio savivaldos rinkimams, paskutiniai pakeitimai savivaldos rinkimų įstatymams būtų buvę galimi 2017 m. rudens sesijoje.
Tiesa, ne visi parlamentarai pritarė iniciatyvai riboti galimus rinkimų įstatymų pakeitimus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma tikino manąs, kad reikėtų tokios nuostatos laikytis, tačiau neformalizuoti.
„Įsivaizduokim situaciją jei, pavyzdžiui, būtume patvirtinę balsavimą internetu ir, likus savaitei iki rinkimų, suprastume, kad yra kažkokių spragų, - nebegalėtume ištaisyti klaidos? (...) negalime besąlygiškai teikti to“, - sakė konservatorius.
Parlamentas svarstė Seimo, savivaldybių ir Prezidento rinkimų įstatymų pataisų projektą, kuriuo buvo siūloma riboti galimybes koreguoti svarbiausius rinkimų įstatymo aspektus, likus mažiau nei metams iki rinkimų.
„Mūsų siūlymas buvo, kad metai iki rinkimų nebūtų galima keisti esminių dalykų rinkimų įstatymuose, siekiant nesukelti abejonių žmonėms, kad valdančiosios partijos bando kažką keisti sau naudinga linkme. Geroji rinkimų praktika, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. - ELTA) rekomendacijos taip pat pažymi, kad būtų daugiau skaidrumo ir aiškumo rinkėjams, jei tvarka nebūtų kaitaliojama taip dažnai“, - Eltai sakė įstatymo projektą teikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Pasak politikės, siūlymai leisti rinkimų komitetams burtis į koalicijas, partijų finansavimo įstatymų keitimai ir panašios iniciatyvos gali sumažinti gyventojų norą dalyvauti rinkimuose ir pasitikėti sistema. „Prisidengiama lyg ir gerais tikslais, bet matome, kad išeina šiek tiek kitaip. (...) rinkimai prasideda kovo mėnesį, tai manome, kad reikia daugiau stabilumo ir aiškumo“, - tikino parlamentarė.