„Pati programa yra plati ir savo turiniu yra reikalinga, todėl, kad ji skirta labai įvairioms sritimis. Tai ir prevencija patyčioms, kas yra didelė problema mokyklose, narkotikų prevencija, kas yra milžiniška problema mokyklose, o šioje programoje taip pat yra skiriamas dėmesys paaiškinimui, kodėl tai yra žalinga“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė P. Saudargas.
Visgi, pats P. Saudargas gyvenimo įgūdžių programoje pasigenda aiškesnės tradicinės šeimos sampratos. Anot jo, būtent lyčių ir šeimos apibrėžimo trūkumas skatina programos kritikus įžvelgti grėsmę.
„Reikia sutikti, kad programa drungnai žvelgia į Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą. Vis dėlto, Konstitucija kalba apie vyrą ir moterį, kaip sudaroma santuoka, apie tėvystę ir motinystę, tai programoje pasigendu konkrečių įvardinimų – vyras ir moteris, berniukas ir mergaitė, tėvas ir mama“, – kalbėjo konservatorius.
„Tas yra palikta kažkur tarp eilučių. Tai galbūt šita vieta galėtų būti stipresnė. Matyt, tai matydami programos kritikai įžvelgia grėsmę per šią prizmę“, – akcentavo politikas.
Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu, dalis savivaldybių merų išreiškė kritiką ir nepasitikėjimą startavusia pamoka.
Mokytojų streike mato daug politikavimo
P. Saudargas teigia pedagogų profsąjungos organizuojamame mokytojų streike matąs daug politikavimo. Politikas pabrėžia, kad Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus pedagogams, todėl, anot jo, daug pagrindo streikui nėra.
„Čia aš matau iš tikrųjų daug politikavimo. Nes aš nematau realaus pagrindo, ko dar trūktų – kokių pažadų iš Vyriausybės, iš valdžios trūktų mokytojams“, – „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.
P. Saudargas, pabrėžia, kad profsąjungų siekis, jog atlyginimai mokytojams didėtų dar šiais metais, yra nerealus.
„Pagrindinis siekis turbūt mokytojų ir reikalavimas yra dėl atlyginimų. Dėl atlyginimų yra susitarta. Ir nacionaliniame susitarime yra susitarta, kad 130 proc. VDU pasieksime per du laiptelius – nuo sausio 1 d. ir nuo rugsėjo 1 d. Nes dabar reikalavimas, kad jau dabar, nuo šios rugsėjo 1 d., kiltų mokytojams atlyginimas yra tiesiog nerealizuojamas, nes šių metų biudžeto jau niekas negali pakeisti“, – pabrėžė jis.
Todėl parlamentaras akcentuoja pagrindo mokytojų streikui nelabai matąs.
„Mes gerbiame visus mokytojus ir siūlome jam konstruktyvius sprendimus, bet profsąjungos ir jų lyderiai kažkaip vis tą klausimą eskaluoja, nors pagrindo aš daug nematau“, – teigė politikas.
„Ir tada, matyt, yra siekis galbūt ir valdžią diskredituoti, kad čia kažko nesprendžia, kai yra tikrai sprendžiama“, – teigė politikas.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
