Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko, konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, tame nieko keisto nėra, nes J. Wu savo vizituose su oficialiais lyderiais dažniausiai ir nesusitinka. Todėl, pažymi jis, ši aplinkybė tikrai nerodo Lietuvos politikos nenuoseklumo Taivano atžvilgiu.
„Tokio pareigūno atvykimas į Lietuvą rodo, kad šiuose santykiuose seniai lyderiaujame“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Tuo tarpu URK pirmininko pavaduotojas, „valstietis“ Giedrius Surplys sako, kad Lietuvos vadovų ir J. Wu susitikimo vengia abi pusės, siekdamos švelninti pasaulinę įtampą.
„Akivaizdu, kad, matyt, po mūsų Seimo pirmininkės vizito į Taipėjų buvo gauta signalų. Užtenka pažiūrėti, kas vyksta pasaulyje – JAV sekretorius susitinka su Kinijos užsienio reikalų ministru, greitai susitiks Bidenas, ką tik susitiko Australijos premjeras su Kinijos atstovu. Akivaizdu, kad visas pasaulis kitaip mato globalią politiką nei mato Vilnius“, – sakė G. Surplys.
„Niekas nekalba apie tai, kad su Kinija reikia užmegzti puikius santykius ir bendradarbiauti visose srityse, tačiau kai pasaulis įkaitęs iki maksimumo ir apie tai kalba visi, būtina išlaikyti rimtį ir bandyti sugrąžinti pasaulį į taikų sambūvį. Panašu, kad patys to nesuprantame ir tai mums parodė mūsų sąjungininkai – aš taip suprasčiau tą atsisakymą susitikti su Taivano užsienio reikalų ministru“, – Eltai teigė politikas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje viešės Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu. Kaip žurnalistams trečiadienį teigė Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, su J. Wu susitikti jis neplanuoja.
„Mes laikomės vienos Kinijos politikos, Lietuvos vienos Kinijos politikos, kuri implikuoja, kad oficialių kontaktų mes nepalaikome“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Spalio pabaigoje Taivane lankėsi ir verslo misijai vadovavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Landsbergis tikina, kad Lietuva liko nuosekli dėl Taivano: nesistengiu įtikti interneto šūkautojams
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad Lietuva elgiasi nuosekliai aukščiausių valstybės vadovu ar ministrų lygiu nesusitikdama su šalyje besilankančiu Taivano diplomatijos vadovu Josephu Wu.
„Turėjome kryptį ir ta pačia kryptimi einame“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, sureaguodamas ir į viešojoje erdvėje spėjusius pasirodyti komentarus, esą Lietuva atsitraukia nuo ankstesnės politikos Kinijos bei Taivano atžvilgiu.
„Nesistengiu įtikti interneto šūkautojams. Lietuva turi politiką, aiškią kryptį“, – akcentavo jis.
G. Landsbergis teigė, kad, priešingai nei sprendimas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo, oficialus atsakingų ministrų ar vadovų susitikimas su J. Wu gali prieštarauti vienos Kinijos politikai.
„Mes primygtinai teigėme, kad tai (Taivaniečių atstovybės atidarymas – ELTA) nėra diplomatinių santykių užmezgimas, tai nėra vienos Kinijos politikos atsisakymas. Tai tiesiog teisės suteikimas Lietuvoje pavadinimus rinktis patiems. Kinijos Liaudies Respublika turi teisę pasirinkti, kaip jie vadina savo atstovybę. Taivanas turi teisę pasirinkti pavadinimą. Tokia yra principinė Lietuvos pozicija“, – sakė ministras.
Tačiau susitikimas su Taivano ministru, tęsė G. Landsbergis, su vienos Kinijos politika nelabai deri.
„Atvykstantis svečias į Lietuvą nėra iš valstybės, su kuria Lietuva turėtų diplomatinius santykius. Lygiai taip pat nėra iš valstybės, su kuria diplomatinius santykius turėtų mūsų artimiausi partneriai.
Lietuvos principinė pozicija visada buvo, kad Lietuva neužmezga diplomatinių ryšių su Taivanu. Nematome dabar tam yra reikalas ar galimybės. Tokia yra mūsų partnerių pozicija ir tokia mūsų nuosekli pozicija“, – teigė G. Landsbergis, pridurdamas, kad su Taivano atstovais buvo susitikę kito rango Vyriausybės atstovai bei politikai.
„Tokių kontaktų yra buvę anksčiau. Jie yra vykę į Taivano salą, yra turėję susitikimų, kurie yra netraktuojami kaip diplomatinių santykių pastūmėjimas. Iš Kinijos nesame susilaukę indikacijų, kad tai būtų nepriimtina“, – apibendrino G. Landsbergis.
