Pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams už neva nepagrįstą buvusių SSRS kariškių patraukimą atsakomybėn dėl 1991 metų įvykių Vilniuje. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė oficiali žinybos atstovė Svetlana Petrenko.
„Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams. Jų veiksmuose įžvelgiami nusikaltimo, numatyto RF baudžiamojo kodekso 299-ojo straipsnio 2-ojoje dalyje („Žinomai nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn“), požymiai“, - pareiškė ji.
S. Petrenko sakė, esą Lietuvos prokuratūros darbuotojų veiksmai yra žinomai melagingo pobūdžio, nes, anot jos, „minėti įvykiai Vilniuje įvyko Lietuvos buvimo SSRS metu, o kariniai padaliniai atliko savo tarnybinę prievolę, veikdami remiantis SSRS įstatymų baze“.
Ji tikino, esą Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.
„Būtina pabrėžti, kad Rusijos piliečių baudžiamasis persekiojimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, kuris buvo priimtas 2011 metais – praėjus daugeliui metų po 1991 metų įvykių, tai yra, taikant atgalinį baudžiamųjų įstatymų galiojimą, griežtinantį bausmę“, – pareiškė Tyrimų komiteto atstovė.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė Eltai sakė, kad jokios informacijos apie tai prokuratūra nėra sulaukusi.
„Čia turbūt ne Prokuratūrai komentuoti. Prokuratūra savo ruožtu užsienio valstybių priimtų kažkokių institucijų sprendimų nekomentuoja. Mes jokios informacijos dar iš tiesų neturime. Tai yra ne Prokuratūros priimtas sprendimas. Prokuratūra komentuoja savo veiklą“, - sakė E. Martinonienė.
Gegužės 15 d. Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, Vilniaus apygardos teisme kaltinamiesiems pasiūlė skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes ir įpareigoti atlyginti daugiau kaip 11,3 mln. eurų civilinį ieškinį.
Prokurorai 6 kaltinamuosius, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prašo teismo pripažinti kaltais padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir siūlo skirti jiems griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Tarp jų buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.
Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.
Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujamas pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose. Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme vykstančiame teisminiame procese.
1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.
Širinskienė: tai desperatiškas bandymas paneigti Sausio 13-osios įvykius
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad Rusijos teisėsaugos tyrimas Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu yra desperatiškas bandymas paneigti tragiškus įvykius.
„Panašu, kad tai yra desperatiškas bandymas bet kokiomis išgalėmis paneigti Sausio 13-osios įvykius ir sumenkinti tai, kas atsitiko, koks buvo pasikėsinimas iš Rusijos pusės į Lietuvos žmonių laisvę ir jų gyvybes“, – BNS pirmadienį sakė parlamentarė.
Pasak A. Širinskienės, demokratinėse valstybėse panašaus pobūdžio baudžiamoji atsakomybė neegzistuoja.
Ji teigė, kad byla Rusijoje neturėtų daryti įtakos Sausio 13-osios bylos nagrinėjimui Lietuvoje.
„Aš labai abejoju, ar tai turės bent mažiausią įtaką bylos nagrinėjimui Lietuvoje, juo labiau, kad Rusija ir anksčiau nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga bylos klausimais“, – kalbėjo politikė.
Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių.
Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.
URM: Rusija kiršina ir klimpsta į sovietinės praeities liūną
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos teisėsaugos sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, pavadino atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams.
„Deja, tačiau Rusijos Federacija vis toliau klimpsta į sovietinės praeities liūną, kur nei žmogaus gyvybė, nei laisvė, nei kaimyninių šalių suverenumas nebuvo gerbiami“, – rašoma Lietuvos URM pareiškime.
„Rusijos teisėsaugos struktūros su vis didėjančiu pagreičiu virsta represiniu aparatu, kuris vietoje demokratinėms valstybėms įprasto valdžios atsvaros vaidmens, tampa jos savivalės įrankiu“, – teigia Lietuvos URM.
Taip ministerija reagavo į Rusijos tyrimų komiteto sprendimą pradėti Lietuvos teisėjų ir prokurorų baudžiamąjį persekiojimą pagal straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.
Anot Lietuvos URM, Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, dvelkia ypatingu cinizmu, nes Rusija pati atsisakė bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų bylose.
„(Rusija) aktyviai slėpė ir globojo ginkluotų veiksmų prieš taikius gyventojus ir pareigūnus vadovus ir vykdytojus, ėmėsi visų įmanomų priemonių padėti jiems išvengti atsakomybės. Rusijos Federacijos tyrimų komiteto retorika iškreipia faktus, siekia įtvirtinti alternatyvią realybę“, – teigia Lietuvos URM.
Ministerija pabrėžė, kad teismas Sausio 13-osios byloje nuspręs dėl bausmės visiems šiuos nusikaltimus įvykdžiusiems ar prie jų kaip nors prisidėjusiems asmenims, o nuosprendis Medininkų žudynių byloje jau paskelbtas.
„Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad teisingumas Sausio 13-osios ir Medininkų bylose būtų įvykdytas“, – teigia Lietuvos URM.
Ministerija teigia prisimenanti šimtus tūkstančių Rusijos gyventojų, tomis tragiškomis 1991 metų sausio dienomis spontaniškai išėjusių į Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos miestų gatves bei tokiu būdu išreiškusių savo nepritarimą Sovietų Sąjungos kariuomenės ir vietos kolaborantų nusikalstamiems veiksmams Vilniuje.
„Šiandieninį Rusijos Federacijos tyrimų komiteto sprendimą matome kaip kiršinantį mūsų visuomenes ir neatspindintį tikrosios Rusijos žmonių pozicijos šiuo klausimu. Tokie Rusijos Federacijos veiksmai kenkia dvišaliams santykiams,“ – teigia Lietuvos URM.
Sausio 13-osios byloje už akių teisiamą buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą prokurorai siūlo pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir skirti jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Griežčiausia bausme prokurorai taip pat siūlo nubausti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką, vyriausiąjį oro desanto pareigūną Vilniuje Vasilijų Kustrio.
Daugiau kaip 60 kitų kaltinamųjų siūlomos įvairios laisvės atėmimo bausmės.
Prieš teismą Lietuvoje stojo tik du kaltinamieji.
Maliukevičius: tai yra propagandinis triukas
Rusija ėmėsi tyrimo Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu dėl propagandinių tikslų, pirmadienį pareiškė politologas Nerijus Maliukevičius.
Pasak jo, Maskva taip siekia vengti atsakomybės dėl tragiškų 1991 metų įvykių.
„Aš manau, kad tai yra savotiškas viešos erdvės kovos ar propagandinis įrankis, siekiant permesti atsakomybę, permesti kaltę tiems patiems teisėjams ar net pačioms aukoms“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Rusijos teisėsauga pirmadienį pranešė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.
Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.
N. Maliukevičius teigė, kad Rusija ir anksčiau imdavosi panašių priemonių, o vienas pastarųjų atvejų buvo bandymas finansiniais nusikaltimais apkaltinti britą Williamą Browderį.
Šis verslininkas yra aršus Kremliaus kritikas ir daug prisidėjo, kad Jungtinių Valstijų Kongresas 2012 metais priimtų vadinamąjį Magnitskio įstatymą, atvėrusį kelią Vašingtonui įvesti griežtas sankcijas dešimtims Rusijos aukšto rango pareigūnų.
Sergejus Magnitskis buvo W. Browderio investicijų bendrovės „Hermitage Capital Management“ teisininkas. 2009 metų lapkritį jis mįslingai mirė Rusijos kalėjime, prieš tai atskleidęs didžiulio masto lėšų grobstymo schemą, kurioje dalyvavo valstybės pareigūnai.
„Akivaizdu, kad tai yra bendra agresyvi Kremliaus strategija ginantis nuo pateikiamų jiems ar jų veikėjams kaltinimų, ir tai ne pirmas atvejis“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Pasak jo, Rusijos bandymai permesti atsakomybę matomi ir teisinėje, ir informacinėje erdvėje.
„Tokia strategija matoma tiek informacinėje plotmėje, kai yra kaltė permetama, pavyzdžiui, Ukrainai už lėktuvo numušimą, (...) tą patį matome ir teisinėje plotmėje, kai yra teisinėmis priemonėmis arba net naudojantis Interpolu bandoma permesti šitą atsakomybę“, – tvirtino politologas.