Rusijos sąjungininkė atvirai rengiasi karui: galimos invazijos tikslas – daugiau nei aiškus

Kam priklauso ši teritorija? Toks klausimas remiantis tarptautine teise ir dvišaliais kaimyninių valstybių susitarimais gal ir skamba absurdiškai, bet Ukrainos dalį okupavęs Kremlius įrodė, kad atsakymą galima pagrįsti jėga. Rusijos pavyzdžiu dabar gali pasekti ir viena jos sąjungininkių – Venesuela,
ji atvirai kelia teritorines pretenzijas savo kaimynei. O kokiu tikslu?

Užkrečiantis Krymo pavyzdys

Iš pirmo žvilgsnio priežasčių prisijungti Gajanai priklausantį regioną Venesuela turi ne vieną – tiek formalių, tiek susigalvotų.

„Esekvibo yra mūsų!“ – buvo rašoma plakatuose, išklijuotuose ant Karakaso gatvių sienų. Tai yra  dalis intensyvios prezidento N. Maduro, kitais metais sieksiančio perrinkimo, vyriausybės kampanijos. Esą balsuota už tai, kad „Venesuela būtų gerbiama“.

Su pagarba toks balsavimas dėl Esekvibo turi nedaug ką bendro: Venesuela ne vieną dešimtmetį pretenduoja į šią didžiulę teritoriją – 160 tūkst. kvadratinių kilometrų, t. y. daugiau nei du trečdaliai Gajanos ir į 125 tūkst. jos gyventojų – penktadalį visos Gajanos.

Kai pastarąją 1966-aisiais paliko britų kolonijinė valdžia, Venesuela bandė karine jėga užgrobti Esekvibą, bet pavyko užimti tik Ankoko salą, kurią venesueliečių kariai laiko okupavę iki šiol.

Šiuo metu Karakasas tvirtina, kad Esekvibo upė regiono rytuose yra natūrali abiejų šalių siena, paskelbta 1777 m. valdant Ispanijai. Tačiau Gajana tvirtina, kad siena buvo nustatyta kolonijiniu laikotarpiu – iš pradžių teritoriją valdė olandai, o nuo 1800-ųjų britai. Dar daugiau – sieną 1899 metais patvirtino arbitražo teismas. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT), aukščiausia JT teisminė institucija, įteisino šią išvadą: Esekvibo regionas priklauso Gajanai.