Rusija nebe ta: pamirškite „specnazo“ žaliūkus ir surūdijusius tankus

Dar neseniai Rusijos kariuomenė buvo verta tarptautinės pajuokos.

O dabar visa tai praeityje. Rusijos kariuomenė modernizuota, organizuota, apsirūpinusi nauja technika – visiškai nebe ta nesibaigiančia „patrankų mėsa“ maitinama karo mašina, kuria savo galybę grindė Sovietų Sąjunga. NATO sąjungininkių karinis pranašumas išlieka neabejotinas, tačiau daugelis Europos šalių smarkiai padidino investicijas į kariuomenę – ir tikrai ne be reikalo, mano gynybos ekspertas Aleksandras Matonis.

Kortas atvertė Ukrainoje

Milžiniški pasikeitimai Rusijos ginkluotosiose pajėgose pasauliui parodyti Ukrainos krizės metu. Pradedant stebėtinai mandagiais ir iki panagių išmuštruotais „žaliais žmogeliukais“ Kryme ir baigiant pajėgomis, kurios per skylėtą Ukrainos sieną plūsta į Donbasą. Tai visiškai nebe ta kariuomenė, kuri 2008 m. vykdė invaziją Gruzijoje.

Rusija atvertė kortas. Bet panašu, kad tikrai ne visas.

„Aš neabejoju, kad dauguma pasikeitimų nėra tokie vieši, kaip mes įsivaizduojame“, - DELFI teigė A. Matonis.

O atverstas kortas pašnekovas išvardijo papunkčiui. Pirmiausiai į akis krenta pasikeitusi ginkluotė – nebe surūdiję tankai ir sovietų intervenciją Afganistane menantys šarvuočiai.

„Pirma – tai yra ginkluotės modernizavimas, naujos šarvuotos technikos pasirodymas. Apie tai galima spręsti ne tik iš paradų Raudonojoje aikštėje, bet ir iš filmuotų kadrų per Krymo operaciją ir tai, kas dabar vyksta tenai, kai telkiamos Ukrainos rytiniame pasienyje Rusijos pajėgos. Matyti, kad yra naujesnio modelio ir šarvuočiai, ir šarvuoti visureigiai. Kitaip tariant, tam tikras inventoriaus atnaujinimas vyksta“, - kalbėjo A. Matonis.

Ne mažiau svarbus dalykas – Rusijos kariniai manevrai. Anot A. Matonio, tai toli gražu nėra tik raumenų demonstravimas.

„Neabejotinai didėja ir kovinė parengtis. Tai yra labai svarbu. Vien per pastaruosius metus mes matėme net kelis per visą Rusiją įvykdytus parengties mokymus. Kitaip tariant – patikrinimus, kai ištisos karinės apygardos sukeliamos ant kojų, mobilizuojamos, perdislokuojamos per didelį atstumą ir ten laukia. Pavyzdžiui, Ukrainos krizės atveju pasienyje matėme iš pradžių maždaug 40 tūkst. kariuomenės su šarvuota technika ir pan., kuri ten buvo pakankamai ilgą laiką. Dabar, po nedidelio atoslūgio, ir vėl tai vyksta. Labai smarkiai investuojama į pratybas ir parengties lygio palaikymą bei su tuo susijusius mokymus ir patikrinimus“, - tęsė pašnekovas.

Nors informacinis karas dažnai traktuojamas kaip atskiras reiškinys, šiai sferai skiriamus pajėgumus, anot A. Matonio, taip pat reikėtų sieti su Rusijos karo mašina. Juolab, kad Maskva stipriai ginkluojasi ir informacinių technologijų fronte.

„Informacinės kovos pajėgumai vystomi ne tik kokiose nors sausumos ar kitose pajėgose. Jie vystomi kariuomenės vadovybės lygmeniu ir pakankamai integruoti su kitų institucijų analogiškais pajėgumais. Kitaip tariant, matome informacines operacijas, kurias Rusija atlieka Ukrainos atžvilgiu, ir dauguma jų, žinoma, gimsta ginkluotųjų pajėgų Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje, ir tikriausiai Užsienio žvalgybos tarnyboje. Neabejoju, pasitelkiant ne visiškai vyriausybei pavaldžius, formaliai nevyriausybinius „organizmus“, kaip tam tikros naujienų agentūros, fondai ir pan.“, - aiškino gynybos ekspertas.

Čia jis išskiria „atskirą pajėgų rūšį“. Tai kompiuteriniai įsilaužėliai ir kiti informacinių technologijų specialistai, kurie jau ne sykį lavino raumenis – kad ir vykdant kibernetines atakas prieš DELFI ir kitus Lietuvos naujienų portalus.

Rusijos kariuomenėje – vakarietiškas modelis

Kalbant apie elitinius dalinius Rusijos kariuomenėje, dar prieš keletą metų į galvą pirmiausiai šaudavo „specnazas“: augaloti vyrukai, dažnai net su skirtingomis uniformomis, sugebantys galva suskaldyti plytą, bet nebūtinai gebantys parašyti sakinį be gramatikos klaidų. Ukrainoje Maskva parodė turinti visiškai kitokias specialiąsias pajėgas.

A. Matonio teigimu, akivaizdu, kad vadinamosios specialiųjų operacijų pajėgos sukurtos pagal vakarietišką modelį.

„Tie nutrūktgalviai, „specnazas“ - žmonės su daug raumenų ir galvomis daužantys plytas – čia yra ne specialiosios pajėgos. Dabar matome tikrąsias specialiąsias pajėgas, - teigė ekspertas. - Jie gali infiltruotis labai efektyviai. Jie gali veikti ir kaip diversinės-teroristinės grupuotės, ir telkti pasipriešinimą. Luhansko, Donecko teroristai yra iš esmės vadovaujami kadrinių darbuotojų, palaikomi specialiųjų operacijų pajėgų žmonių, kurie telkia, treniruoja ir vadovauja vadinamųjų separatistų karinėms operacijoms“.

Pašnekovo teigimu, pakito ir Rusijos pajėgų naudojama taktika.

„Gruzijos atveju matėme šarvuotas kolonas, pridengiamas aviacijos antskrydžių. Šiuo metu šarvuotos kolonos irgi gali būti, ir jos neabejotinai gali būti panaudojamos. Bet dabar matome mažus mobilius padalinius, veikiančius priešininko teritorijoje“, - aiškino A. Matonis.

Pasak jo, kurdama šias pajėgas Rusija aiškiai pritaikė svetimą patirtį, o tiksliau – mokėsi iš NATO šalių pajėgų, veikusių Afganistane bei Irake.

„Jie tas pamokas išanalizavo ir sau puikiai ir greitai pritaikė“, - teigė A. Matonis.

Karinė galia Kaliningrade – vis didesnė

Vladimiras Putinas žarstosi pareiškimais apie trilijonus rublių kariuomenės modernizavimui. Anot A. Matonio, akivaizdu, kad čia Kremlius pinigų negaili, o iš prancūzų skandalingai perkami laivai „Mistral“ – tik vienas iš pavyzdžių.

„Rusiojos gynybos ministerija, kariuomenė – jų užsakymai didėja. Ir mes matome, kad ginkluotė perkama tiek iš Rusijos, tiek iš Vakarų Europos gamintojų“, - teigė pašnekovas, primindamas prancūzų, vokiečių ir britų kontraktus su Kremliumi.

Anot gynybos eksperto, Rusijos armija stipriai modernizuota, ir toli dairytis nereikia – tai lengvai pastebima Lietuvos pašonėje, Kaliningrado srityje.

„Sausumos pajėgos, oro gynybos pajėgos, aviacija – visa tai, kas yra sutelkta prioritetiniuose regionuose, Vakarų ir Centrinėje apygardose. Ten yra stengiamasi parūpinti ir modernius ginklus. Žinome ir apie tolimojo stebėjimo radaro paleidimą prieš dvejus metus Pionerskoje gyvenvietėje, prie Kaliningrado, kuris stebi didžiąją dalį Europos oro erdvės, ir virš Atlanto – net iki Grenlandijos. Taip pat žinome apie tai, kad S-400 zenitiniai kompleksai, labai efektyviai veikiantys, pasiekė Kaliningrado sritį. Kalbama apie ketinimus ten dislokuoti „Iskander“ taktines raketas“, - vardijo A. Matonis.

Pašnekovas pabrėžia, jog Rusija sparčiai vejasi Vakarus ginkluotės lenktynėse ir į tai užmerkti akių negalima.

Vis dėlto ne visose srityse Rusija pasivijo NATO šalis. „Mistral“ pirkimas – vienas iš to įrodymų. „Šiuo metu rusai neturi išvystytų sraigtasparnnešių ar lėktuvnešių pajėgumų. Ir būtent dėl to, kad jie negali pastatyti tokių laivų, tikrai neturi tokių technologijų, buvo nuspręsta nusipirkti gatavus produktus“, - konstatavo A. Matonis.

Anot jo, „Mistral“ laivus Rusija ketina naudoti galios demonstravimui tiek Europoje, tiek Azijoje, kur Rusija tebekonfliktuoja su Japonija dėl Kurilų salų.

„Pirmasis „Mistral“ keliauja į Tolimuosius Rytus. Žinoma, reikia išlaikyti įtampą ir Juodojoje jūroje, kur daug įvairių interesų projektuojama. Tiek Gruzija, tiek Ukraina, tiek NATO šalys, prieinančios prie Juodosios jūros. Dėl to antrasis „Mistral“ bus ten siunčiamas“, - priminė A. Matonis.

Lig šiol karus laimėdavo skaičiais

Daugelį dešimtmečių rusiška armija pirmiausiai garsėjo savo skaitlingumu. Daugybė šauktinių, metamų į frontą, padėjo sovietinei armijai pasiekti lūžį Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte, skaičiais Maskva mojuoja ir iki šiol.

Vis dėlto A. Matonis pabrėžia, kad dabartinė Rusijos kariuomenė tikrai nesikliauja vien savo būrių gausa.

„Buvo tam tikra tendencija – pajėgumų efektyvinimas. Atskirų pajėgų pervedimas į visiškai profesionalią tarnybą – tai labai svarbus dalykas. Nors šauktiniai tebėra šaukiami, sistema veikia. Žmonių resursais jie vis dar kliaujasi“, - teigė gynybos ekspertas.

Iki NATO dar toli, bet lenktynės tebevyksta

Nors Rusijos kariniai raumenys gerokai sutvirtėjo, iki NATO karinių pajėgumų V. Putino režimui dar labai toli.

„Net lyginti nėra ko. NATO tiek bendras, tiek atskirų valstybių pajėgumas yra nekvestionuojamas“, - teigė A. Matonis.

Vis dėlto NATO šalys pristabdė investicijas į gynybą dėl ekonominės krizės. Anot pašnekovo, dabar laikas pažiūrėti į Rytus – ir taps akivaizdu, jog ginkluotės lenktynėse reikia palaikyti tempą. Ir daugelis NATO šalių tai jau daro.