Tai, kad V. Putinas nesiruošė ir nenori įvesti pajėgų į Ukrainą, Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius sako kalbėjęs dar prieš mėnesį. „Ne, V. Putinas niekada nenorėjo pradėti tiesioginės invazijos, jis niekada neturėjo tokio plano. Ar iš tikro dabar nuo sienos kažkas atitraukiama, irgi reikia palaukti, pažiūrėti“, – DELFI sakė M. Laurinavičius.
Prognozuoja federalizaciją ir Rusijos įtaką
„Dabar, manau, bus labiau perėjimas į veikimą minkštųjų galių priemonėmis: ekonominis šantažas, prezidento rinkimų pripažinimo klausimas. Manau, šie dalykai Rusijai leis stiprinti įtaką Ukrainos valstybės sanklodoje“, – po Rusijos ginkluotų pajėgų atitraukimo prognozuoja Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas.
Apžvalgininko teigimu, to Rusijai užtektų, mat įvairios interesų grupės, ypač Rytų Ukrainoje, yra oligarchinės, tam tikromis schemomis susaistytos su Rusija.
L. Kasčiūnas prognozuoja, kad Ukrainai gresia nefunkcionalios valstybės statusas – joje įsigalios įvairios regioninės oligarchinės grupės, kurios bus stipriai priklausomos nuo vietinio politinio elito, tas elitas bus susaistytas su Rusija. Ilgainiui politinę įtaką Ukrainoje atgaivins Rusija.
Pasak L. Kasčiūno, oficialiai Vakarai Krymo okupacijos nepripažins, tačiau realiai tai bus klausimas, dėl kurio Vakarai didelių resursų nemes. „Manau, V. Putinas po prezidento rinkimų dar bandys susodinti prie derybinio stalo Kijevą ir vadinamuosius separatistus, kad jie tartųsi dėl konstitucinės reformos, pagal kurią regionams būtų suteikta didesnė autonomija mokesčių, saugumo, teisėtvarkos politikoje ir panašiai“, – kalbėjo analitikas.
L. Kasčiūnas prognozuoja Rusijos sustojimą ir Ukrainos federalizaciją. Tai nereiškia, kad Ukraina oficialiai taps federacine valstybe, tačiau tikėtina, kad kai kurios Vakarų šalys, pavyzdžiui, Vokietija, stumia Kijevą didesnės decentralizacijos link.
Vis dėlto L. Kasčiūnas šioje istorijoje įžvelgia ir teigiamų negrįžtamų procesų. „V. Putinas padėjo dar labiau konsoliduoti ukrainiečių tautą, kuri turbūt virsta europine tauta. Bet bijau, kad gali būti dar vienas niuansas, apie kurį sužinosime vėliau: gali būti, kad kažkas iš Vakarų valstybių – mano akys vėl krypsta į Vokietiją – tiesiog pažadėjo Rusijai, kad Ukraina liks neblokine valstybe, bus buferine zona“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tai reiškia, kad Ukraina nebus NATO, nepaisant žmonių aukų su ES vėliavomis rankose, ES iki šiol Ukrainai nėra pasiūliusi narystės perspektyvos. Tai, sako pašnekovas, galima laikyti V. Putino laimėjimu.
„Tačiau yra ir akivaizdus V. Putino pralaimėjimas: faktas, kad jis norėjo sukelti pilietinį karą Ukrainoje ir jam tai nepavyko. Tai galima pasakyti tvirtai ir aiškiai. Tik klausimas, ką Vakarai jam suteikė ir ką Kijevo naujoji valdžia pasiryš suteikti, kaip išeiti iš situacijos, ką jiems palikti rankose“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Ukraina Rusijai neabejotinai turės palikti Krymą. Kitas klausimas – dėl valstybės regionalizacijos. Pasak L. Kasčiūno, dabar įvykiai turėtų pasislinkti derybinių ir diplomatinių mainų link. Tačiau Rusijos rankose išliks ekonominis vėzdas: dujų kainos, grasinimai, kad Rusija sužlugdys Ukrainą ekonomiškai. „Visi Vakarai supranta vieną labai svarbų dalyką: be Rusijos jie ekonomiškai Ukrainos neatstatys. Ir tada Rusija vėl dalyvaus Ukrainos žaidime“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.