Apie pusę septynių ryto Kyjivas pabudo nuo sirenų ir sprogimų. Priešas į Ukrainos sostinę pasiuntė spiečių iranietiškų dronų kamikadzių. Iš maždaug 30 daugelį pavyko numušti oro gynybai. Numušinėjo net iš automatų policijos patruliai.
Civiliams buvo nurodyta likti slėptuvėse, rusai taikėsi ir į namus, ir į infrastruktūrą – centrinę traukinių stotį.
„Tai yra teroristinis išpuolis, tai yra Rusijos vykdomas genocidas. Jie kovoja su civiliais, partnerių prašome – mums reikia modernių ginklų gintis“, – pirmadienio įvykius komentavo Kyjivo meras Vitalij Klyčko.
Vienas iranietiškas dronas pataikė į kelių aukštų daugiabutį. Pastate po nuolaužomis įstrigo žmonės.
„Esu Kyjivo centre, iranietiškas bepilotis orlaivis rėžėsi į gyvenamąjį namą, gelbėtojai dirba. Po nuolaužomis girdisi žmonių balsai“, – teigė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Anton Geraščenko.
Deja, jauna šeima žuvo – moteris buvo 6 mėnesį nėščia, bet gelbėtojams pavyko iš griuvėsių ištraukti dar gyvus 19 žmonių.
Ukrainos pajėgų vadovybė skelbia, kad rusai mėgina pereiti į puolimą Donbase – Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. Bet fronte esminių pokyčių nėra.
Zaporižėje į sugriautus namus grįžtantys ukrainiečiai tiki, kad šalis yra nenugalima.
„Tegul visi tai žino. Tauta stipri, mes nugalėsime. Tereikia palaukti“, – kalbėjo Zaporižios gyventoja Svetlana.
Ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nors rusai prieš Ukrainą metė net 2 tūkst. žmogžudžių iš kalėjimų, žadėdami jiems laisvę, bet net Donbase okupantams karšta.
„Prieš mūsų pajėgas okupantai metė viską, ką turėjo. Taip pat – 2 tūkst. kalinių. Jie dabar kaunasi ten. Jie su ilgomis bausmėmis už sunkius nusikaltimus kariauja ne už pinigus, o už pažadą suteikti jiems amnestiją. Taip Rusijos valstybė remia terorizmą“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba pirmadienį iš slėptuvės nuo bombų kreipėsi į Liuksemburge susirinkusius 27 valstybių bloko užsienio reikalų ministrus. Jis paragino ES suteikti daugiau oro gynybos ir amunicijos, įvesti sankcijas Iranui už bepiločių orlaivių tiekimą Rusijai.
„Šis karas ir toliau siunčia šokiruojančias bangas visame pasaulyje. Rusija – vis labiau izoliuojama, kaip ir matėme JT balsavime. Morališkai, politiškai, net ir karo lauke Rusija pralaimi šį karą. Ir mes turime toliau remti Ukrainą“, – kalbėjo ES užsienio politikos vadovas Josep Borrell.
ES žada didinti karinę pagalbą Ukrainai dar puse milijardo eurų ginklams. Briuselio paramos paketas nuo invazijos pradžios viršys jau 3 milijardus eurų. Žadama apmokyti ir 15 tūkst. Ukrainos karių.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
