„Valstybės užsienio ir saugumo politika neturėtų baigtis su Vokietijos brigados dislokavimu. Lietuvai reiktų ir toliau kurti tarptautinę gynybos koaliciją į pagalbą Lietuvos, JAV ir Vokietijos kariams, būsiantiems pirmoje ugnies linijoje, ginant Lietuvą ir kitas rytų fronto valstybes, ypač pirmomis galimos agresijos valandomis ir dienomis, kol bus aktyvuota NATO kolektyvinė gynyba. Kad ne tik mes jaustumėmės dar labiau saugūs, bet ir kolektyviniam Putinui tai būtų nepaneigiamas atgrasymo įrodymas“, – prieš kelias dienas feisbuke rašė A. Januška.
Jo teigimu, kitas svarbus uždavinys Lietuvai yra stiprinti ryšius su Lenkija bei Skandinavija.
„Šalys, kurios nebediskutuoja ar reikia gintis ar ne, ir kurioms vienos iš jų užpuolimas reikš kitų užpuolimo neišvengiamumą.
Įsivaizduokime tokio priešakinės, pirmos ugnies linijos valstybių aljanso susikūrimą. Veikiančią NATO rėmuose, tačiau nepriklausomą nuo NATO 5 straipsnio aktyvavimo vienbalsiškumo, pagal principą, kad ginamas ne tik kiekvienas centimetras, bet ir pirmas centimetras nuo pirmos sekundės.
Kaip dalies NATO valstybių besąlyginis ir momentinis atsakas į bet kurią rytų fronto užpuolimo vietą, remiantis NATO sutarties 5 straipsniu, numatančiu individualias (tuo ir regionines) iniciatyvas ginantis, ir laukiant 5 straipsnio veikimo kaip kolektyvinės gynybos veiksmo“, – paaiškino signataras.
Taip, pasak jo, būtų sutariama, kaip gintis nuo Rusijos, atimant iš agresorės galimybę „per savo klientus“ blokuoti NATO kolektyvinę gynybą ar atidėliojant aljanso 5 straipsnio aktyvavimą.
„Įsivaizduokime ankstyvo pavasario Vilnių, kur Lietuvos iniciatyva į samitą (viršūnių susitikimą, red.p.) susirenka Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos premjerai (valstybių vadovai), diskutuoja ir pasirašo 6+ NATO šalių susitarimą (pradžioj gal bent deklaraciją) dėl pirmo centimetro, pirmos sekundės gynybos ir tarpusavio pagalbos, tame tarpe dislokuojant papildomas pajėgas, o ateityje – dėl koordinuotų karinių įsigyjimų, gynybos planavimo ir jų suderinamumo su regioniniais NATO gynybos planais (kurių įgyvendinimas, deja, yra priklausomas nuo politinio NATO vienbalsiškumo), ir t.t.“, – tęsė A. Januška.
Tokiame formate, kaip akcentavo diplomatas, turėtų dalyvauti ir JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Kanada, Švedija, Danija, Ukraina bei kitos norinčios ir galinčios valstybės.
„Toks besiribojančių su Rusija 6+ aljansas galėtų įgauti platesnes nei karinio regioninio bendradarbiavimo formas, tame tarpe parlamentines, žinybines, visuomenines.
Tai būtų kitokios „imperijos darymas“ (G. Beresnevičius), kur būtų demonstruojama valia ir galia apginti savo vakarietiškas vertybes prieš bet kokią agresiją automatiškai, be abejonių ir svarstymų.
Ir Lietuva čia vėl galėtų imtis „darymo“, – rašė A. Januška.
Tokiems žingsniams, anot signataro, reikia kelių prielaidų: visiems norėti ir reikalauti iš valdžios, nepavargti nuo diskusijų apie sunkumus.
Kaip jau buvo skelbta, Vokietijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrai gruodžio viduryje Vilniuje pasirašė vokiečių brigados dislokavimo veiksmų planą.
Šiuo metu šalyje jau yra dislokuotas vokiečių brigados vadovavimo elementas. Pasak ministro Arvydo Anušausko, kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė brigados komanda, o iki 2024 m. pabaigos bus suformuotas perdislokavimo elementas.
