Pasak E. Stumbrio, prie to prisidėjo nostrifikacija – 1991 metais patvirtinta tvarka, leidusi sovietinę mokslo laipsnių sistemą perkelti į atsikūrusios valstybės mokslo sistemą. Šiuo metu nostrifikacija nėra taikoma, užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama Mokslo taryboje ir arba pripažįstama, arba ne.

Laida R.I.T.A. suskaičiavo, kad daugiau kaip trečdalis nepriklausomybę paskelbusios Aukščiausiosios Tarybos deputatų yra nostrifikuoti mokslo daktarai.
Tarp jų darbų yra tokios disertacijos, kaip dabartinių Seimo narių Irenos Šiaulienės apie komjaunimo indėlį stiprinant socialistinės revoliucijos pergalę, Arūno Gumuliausko – apie tos pačios partijos veiklą vystant respublikoje teatrinį meną.

Mokslo darbais buvo patvirtintos ir disertacijos apie tarybinės visuomenės demokratizavimą, moksleivių komunistinės pažiūros į žemės ūkio darbą ugdymą ir LTRS miestų gyventojų aprūpinimą bulvėmis.

1992 metais priimtas Vyriausybės nutarimas nurodė, kad nenostrifikuojami tie mokslo laipsniai ir mokslo vardai, kurie yra suteikti už darbus, ne pagrįstus objektyvia mokslinių tyrimų metodika, o skirtus komunistinei ideologijai ir praktikai įteisinti bei pateisinti

Dr. Paulius Subačius, Vilniaus universiteto profesorius, sako, kad jau tuomet, remiantis šiuo Vyriausybės nutarimu, buvo galima atskirti šlamštą nuo mokslo darbų, tačiau tai nebuvo padaryta, ir pasekmės jaučiamos iki pat šios dienos.

Lietuvos mokslo tarybos skaičiavimu, iš viso šalyje yra beveik 18 000 mokslo daktarų. Nostrifikuotų – tai yra perkeltų iš užsienio sistemos ir kartu sovietinės – 8000.