Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius „Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ teigė, kad klausimas dėl dvigubos neturėtų pakibti ore ar nugulti politikų stalčiuose:
„Todėl ir ėmėmės tokios iniciatyvos, kuriai pritarė daugiau, kaip 40 parlamentarų, atstovaujančių visoms politinėms jėgoms. Logiška būtų nustatyti tokią referendumo datą, kad nereikėtų papildomų išlaidų jam organizuoti. Todėl norima jį rengti kartu su Seimo rinkimais. O argumentų referendumui organizuoti pakankamai daug. Viena vertus, turime išspręsti šimtų tūkstančių tautiečių dilemą, ar jiems bus sudarytos galimybės palaikyti ryšius su Lietuva. O mes, gyvenantys Lietuvoje, turim aiškiai pasakyti, kad mums rūpi, nesvarbu, kokių aplinkybių verčiamų išvykti ir svetur gyvenančių tautiečių, norinčių išlaikyti tą ryšį, likimas. Daugelyje Europos šalių gana liberaliai žiūrima į tai ir savo piliečiams leidžiama turėti daugiau, negu tik savo valstybės pilietybę. Tokia yra gyvenimo realybė“,- kalbėjo G. Steponavičius.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Vida Bandis tvirtina, kad dviguba pilietybė bendruomenei yra svarbiausias dalykas:
„Apie tai kalbame daugiau, kaip 10 metų. Nesam prieš referendumą, bet abejojame ar jis gali įvykti. Pirmiausia reikėtų pakeisti referendumo įstatymą. Kaip žinoma, dabar referendumas laikomas įvykusių, kai „už“ balsavo daugiau, kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tai pat norėtume, kad būtų sudaryta galimybė balsuoti ir internetu, kad balsuoti galėtų daugiau užsienyje gyvenančių žmonių. Taigi, mūsų nuomone, referendumas neįvyks, nes reikalavimai nerealūs. Jo žlugimas jau iš anksto užprogramuotas“,- sakė V. Bandis.
G. Steponavičius sutinka su V. Bandis pastebėjimais. Antra vertus, pasak jo iki referendumo dar yra pusantrų metų:
„Ir politikai, ir visuomenė dar gali susitarti dėl minėtų svarbių klausimų. Seimui jau yra pateikti projektai dėl internetinio balsavimo įteisinimo. Tikėtina,kad rinkėjų aktyvumas, balsuojant ir internetu, padidėtų 5-10 procentų. Neatmesčiau tikimybės, kad svarstant šį klausimą Seime, būtų inicijuotos ir referendumo įstatymo pataisos. Kad su tokia kartele referendumo rezultatas būtų teigiamas, balsavusių aktyvumas turi būti labai didelis“,- teigė G. Steponavičius.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė liberalų siūlymui kartu su būsimais Seimo rinkimais 2016 metų spalio 9 d. surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Toliau šį projektą svarstys Seimo komitetai, Konstitucijos komisija. Planuojama, kad į Seimo plenarinių posėdžių salę šis projektas sugrįš tik 2016 metų Seimo pavasario sesijoje.