„Kampanijos kryptį pasirinkome pabrėždami ir reaguodami į kitų oponentų išsakomas mintis, kad Vilniuje viskas labai bloga. Man atrodo priešingai, Vilnius teisingoje augimo kryptyje ir mūsų komandos tikslas pabrėžti, kad turime tą kryptį tęsti. Savo kaip politiko kompetenciją įrodžiau politinių debatų metu. Tikrai girdėjau daug puikių atsiliepimų, žmonės tikrai keitė nuomonę.
Galbūt matydami mane, kaip besispecializuojantį vienoje, žmogaus teisių, srityje, manau, pavyko atskleisti save kaip daugiabriaunį politiką. Mano komandos kompetencija, kuri aštuonis metus stovėjo prie Vilniaus miesto vairo, tiek valdant pandemiją, įrodė, kad turi reikiamų žmonių miesto valdymo srityje. Manau, kad žaismingas kampanijos momentas leido atkreipti į save dėmesį“, – apie kritiką rinkiminei kampanijai, kad ši gal nėra pakankamai brandi, atsakė Raskevičius.
Komentuodamas galimus rezultatus T. V. Raskevičius atskleidė, kad visgi Vilniuje tikimasi prastesnių rezultatų. Daugiausiai tikimasi iš Elektrėnų.
„Aš sau keliu tikslą būti antrajame rinkimų ture ir į jį patekęs – laimėti. Manau, kad Vilniuje mes (Laisvės partija – Delfi), turėsime skaitlingą frakciją. Šiuo metu taryboje turime 17 tarybos narių, plius meras, tai 18 balsų. Manau, kad gal šiek tiek mažesnį rezultatą turėsime.
O Lietuvoje tikslas didžiuosiuose miestuose turėti darbingas frakcijas, o Elektrėnuose tikimės pergalės ir didžiausios frakcijos. Manau svarbiausia ne mandatų skaičius, ne postai, o turėti aiškius balsus, kuriais galėtume artikuliuoti Laisvės partijos vertybes, kurios orientuotos į ateitį ir vakarietišku keliu žengiančią Lietuvą, kad tai padėtų keisti miestus ir miestelius.
Kol kas tokių signalų, kad Laisvės partija, kuri pirmą kartą dalyvauja savivaldos rinkimuose, galėtų juose pasirodyti labai blogai, nematau“, – teigė T. V. Raskevičius.
Anot jo, mažesniam mandatų skaičiui Vilniuje įtaką daro ne tik tai, kad pirmą kartą ši partija dalyvauja savivaldos rinkimuose, bet ir tam tikri pokyčiai mieste, kurie, galimai, buvo nepakankamai iškomunikuoti.
„Tam tikri procesai, kurie vyko Vilniuje, buvo pokyčių, pritrūko galbūt komunikacijos rinkėjams, kurie galėtų tuos pokyčius tinkamai įvertinti, tai gali pakišti tam tikrą koją. Mūsų meras siejamas su Laisvės partija ir politinės švytuoklės principas veikia, natūralu, kad tai buvo iššūkis dalyvaujant šiuose rinkimuose“, – pridūrė jis.
„Manau, kad rezultatai po šių rinkimų parodys, kad Laisvės partija yra ne 3 proc. partija, o 15 proc. partija. Ir ne tik Vilniuje, bet ir nacionaliniu mastu“, – teigė Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus merus.
Paklaustas apie frakciją, ar būtų einama į koaliciją su Artūru Zuoku, atsakė: „Aš kaip kandidatas į Vilniaus merus, nenorėčiau matyti koalicijos Vilniuje, kurios turi dviprasmišką požiūrį į įvykius Ukrainoje“.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 16 politinių partijų ir 32 politiniai komitetai. Jų atstovai varžėsi dėl 1498 savivaldybių tarybų narių ir 60 merų mandatų.
Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 39,56 proc. piliečių, dar 9,41 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto. Bendras pirmojo rinkimų turo aktyvumas šiek tiek didesnis nei praėjusių savivaldos ir merų rinkimų metu. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisę balsuoti turėjo 2 milijonai 385 tūkst. 262 rinkėjai.
