Tokią reakciją sukėlė VRK darbo grupės sprendimas dėl gegužę portale LRT.lt pasirodžiusios publikacijos: „Sociologas: „S. Skvernelis – kaip aktorius L. de Funesas“. Straipsnyje analitikai aptarė visuomenės nuomonės rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis apie partijų reitingus. Žurnalisto kalbinti ekspertai publikacijoje svarsto, kas lėmė „valstiečių“ ir Sauliaus Skvernelio reitingų augimą pavasarį.
Netrukus iš VRK gautas raštas, kuriame pranešta, kad publikacija apskųsta dėl joje galimai esančios politinės reklamos. Tiek LRT.lt, tiek „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys atsakė į skundus.
Tačiau VRK darbo grupei, kurioje, pasak komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, buvo VRK darbuotoja Lina Petronienė, gautų argumentų nepakako. Buvo pasiūlyta publikaciją vis tiek pripažinti „politine reklama, paskleista Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos interesais“, bei spręsti dėl informacijos skleidėjo administracinės atsakomybės. Tokį raštą, pasirašytą L. Petronienės, LRT.lt iš VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skyriaus gavo liepos 18 d.
Prieš tokią poziciją iškart sukilo komunikacijos ekspertai, politikos apžvalgininkai, politologai, net kai kurie VRK nariai teigdami, kad toks raštas yra žodžio laisvės varžymas, o tekste nėra jokių objektyvių politinės reklamos požymių.
VRK posėdyje ketvirtadienį darbo grupės išvadai nepritarta. Nubalsuota, kad LRT.lt straipsnis nebuvo politinė reklama.
R. Valatka: šitą VRK reikėtų išvaikyti
Politinę reklamą, anot R. Valatkos, LRT.lt straipsnyje gali įžvelgti nebent R. T. Erdoganas, kuris dabar daro Stalino laikus primenančius valymus Turkijoje.
„Manau, kad VRK „nudebilėjo“, nerandu kito žodžio, nors ir negražiai skamba. Bet kurioje valstybėje iki paskutinės rinkimų akimirkos galima svarstyti, kas laimės, kas bus premjeras, kas bus ministras, kokia bus koalicija“, – stebisi politikos apžvalgininkas.
Jo žodžiais, jeigu Lietuvoje keliama problema, kad pilietinė visuomenė yra silpna, kad trūksta politinių diskusijų, nėra debatų, tokie sprendimai yra juokingi.
„Jei uždrausime rašyti profesionalams žurnalistams arba politologams, kitas žingsnis yra R. T. Erdogano Turkija arba Vladimiro Putino Rusija. Atrodo, kad šitą VRK reikėtų išvaikyti. Kai tuo pat metų per TV3 rodomas filmas „Naisių vasara“, kur jau yra tiesioginė reklama. Reklama pagal visus kanonus, bet tai kažkodėl niekam netrukdo. O kabinėjamasi prie žurnalistų, kurie svarsto, kaip gali būti. Tai yra žurnalisto darbas. Matyt, Lietuvoje kai kam per 26 metus smegenys pradėjo džiūti viename poste sėdint. Pirmiausia reikėtų pakeisti VRK pirmininką ir rasti žmogų, kuris supranta, ką VRK turėtų daryti“, – tikina R. Valatka.
VRK nuo pozicijų susilaiko
LRT.lt kalbinta VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė tikina, kad publikaciją vertinti galima tik gavus oficialią VRK išvadą.
„VRK sudaro 16 narių, posėdžio metu šiuo klausimu turėsime rimtą diskusiją. Natūralu, gauname skundų ir turime pateikti savo išvadas“, – prieš posėdį liepos 21 d. tikino L. Matjošaitytė.
Ji atsisakė pateikti savo nuomonę, tačiau sutiko, kad VRK narių nuomonės gali išsiskirti. „Manau, VRK tikrai įvertins sociologų išsakytas pozicijas. Priimsime pagrįsta sprendimą, atsižvelgdami į tai, kad tokia publikacija nėra vienintelė“, – sako ji. Ir priduria, kad kiekvieną atvejį būtina tirti atskirai.
Nuo nuomonės išreiškimo susilaiko ir liepos 18 d. gautą pažymą išrašiusi minėto VRK skyriaus vedėja L. Petronienė.
„Šis skundas nėra apie žurnalistų darbo reguliavimą, o apie turinį. Politinės reklamos laikotarpiu yra tam tikri ribojimai informacijai, sprendimą jau priims VRK“, – LRT.lt teigia L. Petronienė.
Skyriaus vedėjos nuomone, publikacija nagrinėjama nė dėl joje aptartų reitingų, o dėl „tam tikrų sakinių“.
„Vėlgi VRK balsuos. Yra buvę atvejų, kad VRK ne visoms pažymoms pritaria“, – tikina ji.
Stebina politikų apatija
Tai yra daugiau nei žurnalisto laisvių varžymas, mano R. Valatka, o žodžio laisvės varžymas. Eksperto įsitikinimu, šalis, kurioje nebėra laisvo nuomonių keitimosi, galima sakyti, nebėra demokratinė. Jį taip pat stebina, kad savo pozicijos kol kas nepareiškė nė vienas politikas.
„Jeigu ką, tikiu, kad žurnalistai kreipsis į teismą ir laimės šitą bylą. Teisėjų korpusas jau yra sveikai mąstantis. Mūsų žiniasklaida ir taip yra neturtinga. [...] Vis vien savo laiką ir kūrybines galias turime švaistyti tam, kad apgintume demokratiją Lietuvoje. Tai yra valdžios nusikaltimas. Man keista, kad po to, kai šitai paaiškėjo, nei viena partija, nei viena Seimo frakcija nieko apie tai nepasakė. Tai kokio lygio politikus turime? Jie kaimo seniūnais negali dirbti, jeigu, iškilus pavojui demokratijai, kaip dabar, jie neturi ką pasakyti“, – stebisi apžvalgininkas.
R. Valatkos nuomone, bet kurioj šaly bent jau opozicijos lyderis tokią VRK poziciją būtų sutriuškinęs nuo pradžios iki pabaigos.
„Dabar pasisako tik žurnalistai. Kitaip sakant, kažkokia valdininkė sugalvojo panaikinti demokratiją (kalbama apie L. Petronienę – LRT.lt), o visa Lietuva tyli. Galbūt vieną rytą pabusime ir sužinosime, kad rinkimų nebėra, nes visi teisingi jau išrinkti. [...] Kvailybei nereikia nei proto, nei išminties, nei išsilavinimo. Kvailybė yra stipriausia Visatos institucija, jos pačios požiūriu. “, – sako R. Valatka.
Pažymos autoriai – beraščiai
Nuomonei, kad VRK peržengia savo įgaliojimus ir riboja žodžio laisvę, pritaria ir komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus. Jis įsitikinęs, kad LRT.lt skelbtoje publikacijoje tikrai nėra politinės reklamos, o tokių per metus įvairiose portaluose išeina keliolika tūkstančių.
„Kiekvienas straipsnis gali būti kažkam naudingas arba kažkam nenaudingas. [...] Pradėti kiekvieną straipsnį, kuris yra kažkam naudingas arba kažkam nenaudingas, traktuoti kaip reklamą, vadinasi, panaikinti galimybę žmonėms reikšti savo nuomonę žiniasklaidoje“, – teigia M. Katkus.
Komunikacijos specialistas teigia, kad jam apskritai įtartina VRK pažyma, kuri nėra labai aiškiai apibrėžta.
„Šioje vietoje tai yra parodija. Du ekspertai sako savo nuomonę, o dabar tai gali būti pripažinta politine reklama. Tai yra žodžio laisvės ribojimas. Tokie dalykai kartais atsiranda iš didelio politinio spaudimo. Komunikacijos prasme jie yra beraščiai, vis dar mąstantys XIX a. kategorijomis“, – tvirtina M. Katkus.
VRK narys: politinės reklamos neįžvelgiu
Kaip svarsto vienas VRK narių – Jonas Udris, norint viešąją informaciją laikyti politine reklama, ji turi atitikti politinės reklamos sąvoką, kuri, kaip parašyta įstatyme, turi du būtinus komponentus: turi būti politiškai motyvuojanti informacija ir skleidžiama politiko ar partijos vardu ar interesais.
„Šiuo konkrečiu atveju nenurodoma, kaip konkrečiai siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. [...] Vien tai, kad straipsnyje kalbinti pašnekovai nesako nieko blogo apie minimus asmenis, nėra savaime teigiamas atsiliepimas. Jie kalba kaip savo srities specialistai. Panašiai būtų, jei kalbintas gydytojas pasakytų, kad asmuo sveikas, neserga“, – tvirtina J. Udris.
J. Udrio nuomone, norint šią publikaciją laikyti politine reklama, reikia svaresnių argumentų, kad skaitytojas pajustų, kad šiuo straipsniu yra siekiama paveikti jo motyvaciją rinkimuose.
„Būtina įrodyti, kad publikacija paskleista turint tikslą motyvuoti rinkėjus balsuoti. [...] Vien preziumuoti to neišeina. Be to, žurnalisto teisė rašyti analitinius straipsnius, jam garantuojama laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją. [...] Politinės reklamos įstatymas tiek, kiek jis reguliuoja politinės reklamos skleidimą (ir jos ribojimus), tikrai nėra tas įstatymas, kuriuo galim riboti žodžio laisvę, motyvuojant būtinybe apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“, – sako J. Udris.
Teisininkė: sakyti savo nuomonę – konstitucinė teisė
Jeigu LRT.lt žurnalistas paklausė ekspertų ir jie objektyviai išreiškė savo nuomonę, tai yra 25 LR Konstitucijos straipsnis – saviraiškos laisvė, o ne reklama, mano teisininkė Liudvika Meškauskaitė.
„Jeigu jūs manęs, kaip teisininkės, paklausite, ar man patinka Dalia Grybauskaitė, tai jokiu būdu nebus politinė reklama, o saviraiškos laisvė. Reklama turi du požymius. Ji turi skatinti balsuoti už kažką arba būti atlygintinė kažkokiu būdu“, – aiškina teisininkė.
L. Meškauskaitės įsitikinimu, žmogui niekas negali nurodinėti, kaip jis turi vertinti vieną ar kitą politiką.
„Mano galva, jokios politinės reklamos nėra. Manau, kad VRK viską nuspręs teisingai, bet būdama VRK nare, tikrai nebalsuočiau už jokias nuobaudas“, – tvirtina L. Meškauskaitė.