Kaip pranešime teigia prokuratūra, kovo 1 d. generalinė prokurorė N. Grunskienė pavedė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui patikrinti visą Generalinėje prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) turimą medžiagą, susijusią su viešai keliamais klausimais dėl VSD vadovų veiksmų nurodant rinkti informaciją apie asmenis.
Atlikus šį patikrinimą konstatuota, kad 2019 m. pavasarį tuometiniam Lietuvos Respublikos Seimo NSGK pirmininkui adresuotas kreipimasis liko tinkamai pagal galiojančius teisės aktus neišnagrinėtas ir neįvertintas, todėl aktuali medžiaga perduotina parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui.
Kasčiūnas: sprendimai dėl pranešėjo istorijos tyrimo bus priimti tik po NSGK susitikimo su Generaline prokuratūra
Generalinei prokuratūrai konstatavus, kad 2019 m. pavasarį tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui adresuotas kreipimasis dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos nebuvo tinkamai išnagrinėtas, dabartinis komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas neatmeta, kad parlamentui teks iš naujo imtis pranešėjo istorijos tyrimo. Visgi, Seimo narys pažymi, kad tolimesni sprendimai bus priimti tik po susitikimo su Generalinės prokuratūros atstovais ir susipažinus su jų pateiktomis išvadomis.
„Artimiausiomis savaitėmis kviesimės Generalinę prokuratūrą į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį, kad pateiktų to patikrinimo detalesnius rezultatus – kas, jų požiūriu, nebuvo padaryta, ką reikėtų padaryti. Ir tada apsispręsime, kuria kryptimi judėti“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Jeigu tokia autoritetinga institucija kaip Generalinė prokuratūra konstatuoja, kad tos procedūros, kurios buvo atliekamos, buvo netinkamos, be jokios abejonės jas gali tekti kartoti“, – aiškino jis.
Klausiamas, ar tokios prokurorų išvados atveria kelią parlamentui imtis specialiosios tyrimo komisijos kūrimo, L. Kasčiūnas nurodė, kad pakartotinis tyrimas galėtų vykti keliomis formomis.
„Tada yra variantai – specialioji komisija, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, žvalgybos kontrolierius. Daug variantų, bet parlamentinių variantų“, – nurodė politikas.
„Pirma darysime išvadas, o dėl antro žingsnio spręsime tada, kai išklausysime, kas buvo ne taip jų požiūriu“, – pakartojo jis.
Lopata: versime puslapius atgal ir žiūrėsime, kokia yra situacija
Liberalų frakcijos ir NSGK narys, bene pirmasis prakalbęs apie parlamentinio tyrimo iniciatyvą, Raimundas Lopata mano, kad pastaroji Generalinės prokuratūros išvada yra pakankamas pagrindas parlamente imtis specialiojo tyrimo. Visgi, politikas pažymi, kad valia inicijuoti naują pranešėjo istorijos tyrimą valdančiųjų gretose buvo ir anksčiau.
„Man atrodo, pakankamas (pagrindas pradėti parlamentinį tyrimą – ELTA). (...) Bet ir be to buvo akivaizdu, kad greičiausiai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įgaus specialiosios komisijos statusą ir versime, taip sakant, puslapius atgal, žiūrėsime, kokia yra situacija“, – Eltai sakė politikas.
Be to, R. Lopata mano, kad žinios iš prokuratūros turėtų paspartint procesus Seime. Tačiau politikas pastebėjo, kad parlamentas vis dar laukia Generalinės prokuratūros informacijos apie tai, ar VSD skandalo kontekste nebuvo pažeistas pranešėjo apsaugos įstatymas. Tad, tęsė jis, visi šie aspektai ir sudarytų tyrimo klausimų paketą.
„Manau, turėtų paspartinti. Be to, laukiame iš Generalinės prokurorės atsakymo į klausimus, kurie liestų problemą, ar pranešėjo apsaugos įstatymas buvo pažeistas, ar ne. Turėsime visą paketą“, – dėstė jis.
„Tie klausimai, kurie figūravo iki tol, kurių dalis buvo užduoti VSD vadovui – jie išlieka aktualūs, nes, mūsų supratimu, į juos mes atsakymų nesulaukėme“ – kalbėjo R. Lopata.
ELTA primena, kad diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
