„Vaikai yra socialinės būtybės, jiems kaip gėlei vanduo reikalingas bendravimas. Pradžioje atrodė, kad kai šeimos užsidaro namuose, tėvai dirba iš namų, logiškai turėtų sustiprėti kontaktas tarp tėvų ir vaikų, deja, išėjo visiškai paradoksalus efektas“, – teigia gydytojas.
Pasak jo, vaikų psichologinė sveikata smarkiai blogėja – daugiau nei kas antras paauglys dabar jaučia depresijos simptomus.
„Vaikų psichologinė sveikata blogėja drastiškai. Jeigu pats COVID’as vaikų nepaveikė taip smarkiai kaip vyresnio amžiaus gyventojus, tai pašalinis poveikis yra didžiulis. Pirmiausia dėl mokyklų uždarymo, užsidarymo namuose. Kalbant apie paauglius, padaugėjo savęs žalojimo atvejų, savižudybių skaičius. Tie procentai grėsmingi – daugiau nei kas antram paaugliui nustatomi depresijos simptomai, apie 60–65 proc. paauglių – nerimo simptomai“, – „Delfi TV“ laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ pasakojo R. Kėvalas.
Profesorius sakė, kad šiandien jau aišku, jog mokyklų uždarymas turės žymiai didesnes neigiamas pasekmes nei jos būtų buvusios palikus ugdymo įstaigas atidarytas.
„Yra UNICEF duomenys iš 191 šalies. Žala, kai mokyklos atidaromos, nėra tokia didžiulė kaip tada, kai vaikai neina į mokyklas. Aš jau nekalbu apie mitybos problemas – ne vien tik nepakankamą mitybą, dabar kalbama apie didžiulę vaikų nutukimo problemą. Ir visas kitas: Lietuvoje maždaug penktadaliu sumažėjo profilaktinių patikrinimų, taip pat ir vakcinacijos. Mes esame pakankamai rizikingoje situacijoje, kada vakcinomis valdomos ligos gali duoti protrūkius. Pirmiausia tai – tymai“, – kalbėjo jis.
Paaugliai – pažeidžiamiausi
Psichologinės sveikatos blogėjimas ypač stebimas tarp paauglių, nes jie, gydytojo teigimu, yra pažeidžiamiausia grupė.
„Jie iš esmės dar vaikai, bet pagrindinis socialinis burbulas, kuriame jie bendrauja, tai bendraamžiai. Ir mes atimame tą pačią svarbiausią galimybę bendrauti tarpusavyje. Joks nuotolinis bendravimas tikrai neatstos nuoširdaus pokalbio, bendravimo grupėje. <…> Man labai gaila, kad 5–11 klasių mokiniai nors trumpam neišėjo į mokyklas“, – sakė R. Kėvalas.
Jo teigimu, vaikams sugrįžus į mokyklas, sergamumas padidėja nedaug.
„Kai epidemiologai praeitą savaitę vėl siūlė stabdyti kontaktinį pradinių klasių mokymąsi, norėjosi paskambinti ir paklausti, kokia to kaina. Aš paskaičiavau – sergamumas padidėjęs pusantro ar dviem procentais, kas visiškai atitinka normą. Ir dėl to mes turėtume vėl uždaryti mokinius namuose? Aš puikiai prisimenu ir gripo pandemiją, ir kiaulių gripo, kai ištisos klasės iškrisdavo, kai turėdavome perkrautus intensyviosios terapijos skyrius, tai irgi buvo sunkios situacijos, bet niekam nešovė į galvą uždaryti mokyklas“, – priminė profesorius.
Anot jo, galima nujausti, kad žymiai daugiau vaikų per pandemiją patiria ir psichologinį smurtą.
„Galime paimti standartinę situaciją: du dirbantys tėvai, vienas arba du vaikai namuose ir visi užsidaro, tėvai turi taip pat atlikti savo profesines pareigas, vaikams reikalingas nuotolinis mokymas, uždaryti baseinai, parkai, nėra išėjimo galimybės. Šita aplinka gali būti psichologiškai toleruojama tam tikrą laiką. Tai kaupiasi kaip garpuodis ir kažkuriuo momentu tie garai turi išeiti. Dažnai tie „garai“ išeina į patį silpniausią ir pažeidžiamiausią šeimos narį“, – aiškino medikas.
Gali grįžti pamirštos ligos
R. Kėvalas sakė, kad didžiulį nerimą kelia ir tai Lietuvoje 19 proc. sumažėjo atliekamų profilaktinio tikrinimo paslaugų, į kurias įeina ir profilaktinė vaikų vakcinacija. Anot gydytojo, jei tokios tendencijos išliks ir toliau, gali grįžti daug pavojingesnės ligos nei koronavirusas.
„Pasikartosiu, kad COVID-19 vaikams nėra didžiulė problema, tačiau mes turėjome 11 labai labai sunkių ligonių vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. COVID-19 užkrečiamumas nėra labai didelis (tai yra 1, britiškosios atmainos – 1,2), tačiau tokių ligų, kaip tymai, kokliušas, difterija, užkrečiamumas didžiulis – 16–18. Ir šitų ligų protrūkiai, ypač jei tymų vakcinacija populiacijoje sumažės žemiau 92 proc., kelia didžiulį poveikį, mes turime apie tai pagalvoti“, – įspėjo gydytojas.
Jo vertinimu, galbūt buvo padaryta ir komunikacijos klaidų, dėl ko dalis visuomenės kritiškai žiūri apskritai į skiepijimąsi ar šiuo metu – į vakcinaciją nuo COVID-19.
„Turbūt čia yra ta problema, kad neigiamą informaciją perskaito keturis kartus daugiau skaitytojų nei teigiamą, kuri patvirtinta moksliniais tyrimais ir mokslininkų argumentais. Antra, galbūt buvo komunikacijos problemų ir anksčiau, ir dabar, bet mes iš to mokomės ir galėsime padaryti išvadas, nes tai tikrai ne pirma ir ne paskutinė pandemija“, – kalbėjo R. Kėvalas.
Kalbėdamas apie kelių dešimčių gyventojų protestą prie Kauno miesto savivaldybės prieš privalomą pradinukų testavimą dėl COVID-19, profesorius dar kartą primena įvertinti, kokias didžiules pasekmes turi mokymasis iš namų.
„Protesto akcija yra laisvos šalies požymis, žmonės gali protestuoti. Bet kalbant apie šį konkretų atvejį, mes kalbame apie kaupinių mėginį, kuris imamas iš pusantro centimetro gylio. Tai nėra PGR, kuris imamas giliai iš nosiaryklės ir tikrai yra gana nemalonus. Valstybė sudarė sąlygas – kaupinių mėginiai ir prašom eiti į mokyklą. Tai turbūt iš dviejų nepalyginamų dalykų mes turėtume rinktis vieną racionalų“, – „Delfi TV“ laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ sakė profesorius.
