„Kad suprastum, kas ten dedasi. O J. Prigožinas yra tik priedas prie visos šios istorijos. Žinoma, kad Baltijos šalys išreiškė susirūpinimą, jog J. Prigožino daliniai gali būti perkelti į Baltarusiją, kur jiems yra paruoštos vietos, kur jie galėtų atkeliauti.
Bet įvairių šalių žvalgybos duomenys, taip pat žurnalistai sako, kad jų ten vis nėra. Nėra jokių duomenų, kad jie ten būtų atvykę į tas minėtas vietas. Todėl tiesioginės grėsmės šiai dienai ši grupuotė nekelia“, – kalbėjo profesorius G. Mažeikis.
Vienai britų televizijai Baltarusija leido nufilmuoti „Wagner“ paruoštas kareivines.
„Taip, jos yra paruoštos. Bet yra sunku pasakyti, kiek ten jų galėtų apskritai tilpti. Įsivaizduoju, jog ta stovykla yra butaforinė. Ten gal keletas tūkstančių samdinių gal ir tilptų, bet ne tiek, kiek galėtų atvykti“, – įžvalgomis dalijosi VDU profesorius.
Jo teigimu, kur kas įdomesnės naujienos buvo paskelbtos pirmadienį – kalbama, kad liepos 1 dieną J. Prigžinas ir V. Putinas buvo susitikę.
„Tai nebuvo suėmimas, bet tai tik parodo, kad tie komentatoriai, kurie sakė, kad čia kažkas labai panašaus į mafijos grupuočių tarpusavio santykių aiškinimąsi, o ne į jokią revoliuciją yra teisūs.
Iš tiesų, tai veikiau yra stumdymasis dėl to, kokią poziciją, kokias jėgas, kuri nors pusė turi. Manau, kad J. Prigožinas tiesiog norėjo parodyti savo svarbą, nei surengti antiputinišką revoliuciją. Koks jis buvo kraugerys ir nusikaltėlis, toks ir liko. Niekas su juo čia nepasikeitė“, – tikino LNK vidurdienio žinių pašnekovas, VDU profesorius G. Mažeikis.
Visgi, VDU profesorius G. Mažeikis pabrėžė, jog tai visiškai nereiškia, kad galima nurimti.
„Visiškai priešingai – kadangi, kai valstybė neveikia, šios grupuotės gali būti labai neatsakingos, naudodamos karinę galią, arba branduolinę galią. Todėl mano šis komentaras ne tik neturėtų nuraminti, o priešingai – pasakyti, kad šios Rusiją valdančios grupuotę, yra mažiau atsakingos nei teisinė valstybė“, – aiškino jis.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su profesoriumi G. Mažeikiu žiūrėkite čia:
