Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė patikino, kad svarbiausias šio pokalbio tikslas buvo užtikrinti, kad Lietuvos vaikų interesai būtų tinkamai ginami ir Lietuvoje, ir už jos ribų.
„Informavau prezidentę, kas šiuo klausimu yra daroma. Šiuo metu mes dar labiau sustiprinome informacinę veiklą. Siekiame, kad lietuviai galėtų gauti kuo daugiau daugiau informacijos apie tos šalies, kur gyvena teisinę bazę. Radikalūs veiksmai visuomet komplikuoja situaciją. Veikti reikia teisiniame lauke, jokiu būdu negalima susigundyti įstatymų pažeidimais – tai nėra tinkamas problemų sprendimo būdas“, – aiškino L. Linkevičius.
Anot jo, per dvejus metus buvo 13 atvejų, kai iš vaikus Norvegijoje auginančių lietuvių buvo atimtos vaikų globos teisės. Ministro teigimu, 10 šių situacijų išsisprendė biologinių tėvų naudai.
„Visais atvejais atstovaujant vaiko interesams ir juos ginant buvo priimti sprendimai, kurie tenkino visas puses. Raginčiau su pasitikėjimu žiūrėti į Norvegijos teisinę sistemą”, – sakė jis.
Iš viso Norvegijoje gyvena apie 60 tūkst. lietuvių.
Nors ministras patikino tiesiogiai su vaiku nebendraujantis, tačiau tikina, kad jo interesai šiuo atveju yra svarbiausi.
„Pirmiausia norime, kad vaikas gyventų saugioje aplinkoje. Stengsimės pasiekti to, kad ryšiai su biologiniais tėvais nenutrūktų”, – sakė L. Linkevičius.
„Švedai paaiškino mums šią situaciją labai paprastai. Buvo deklaruota, kad jis dingęs, o ne pagrobtas, tad apie jo atsiradimą buvo pranešta Norvegijai. Kiek supratau, kadangi vaikas išvyko iš Norvegijos, jo gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje, mama Norvegijoje, ir berniukas buvo perduotas Norvegijai”, – sakė jis.
Gabrielių žada perduoti močiutei
O. Tarvydienė patikino, kad šiuo metu pagrindinė jų tarnybos užduotis yra teikiant visą reikiamą informaciją Norvegijos institucijoms užtikrinti, kad vaiko močiutė yra tinkama jo globėja.
„Norvegijos institucijos laikosi teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos informacija trečiosioms šalims nėra teikiama, tad nuolat bendraujame su berniuko mama ir jos advokate, joms yra teikiama visa informacija apie tyrimo eigą“, – patikino ji.
Nors pasigirdo gandų, kad Gabrieliaus mama buvo vaikų teisių tarnybų stebėta Lietuvoje, šios informacijos O. Tarvydienė nei paneigti, nei patvirtinti negalėjo.
„Dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo Lietuvoje, aš negaliu atskleisti jokios informacijos, kuri yra susijusi su konkretaus asmens gyvenimo būdu. Tačiau duomenų, kad ta moteris buvo patekusi į socialinės rizikos grupę, neturime“, – sakė O. Tarvydienė.
Atkreipė dėmesį į situaciją Lietuvoje
E. Žiobienė patikino, kad Lietuvoje vaiko teisių standartas yra pakankamai žemas. Ji pripažino, kad nuolaidų šeimoms yra daug vien todėl, kad stengiamasi, kad vaikai liktų šeimose.
„Turime pripažinti, kad Lietuvos standartas yra gerokai atsilikęs jau nuo kaimyninių šalių. Šiuo atveju reikėtų kritikuoti ne Norvegija, Didžiąją Britaniją ar kitas šalis, o atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta mūsų šalyje ir stengtis kiek įmanoma stiprinti vaikų teisių apsaugą Lietuvoje. Apie vaiką turime galvoti ne kaip apie šeimos dalį, o kaip apie žmogų, turinį savo teises, interesus ir gyvenimą”, – mokė ji.
Anot E. Žiobienės, šiuo atveju tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek Užsienio reikalų ministerija deklaruoja labai intensyvų darbą su šeima, tad ji tikisi, kad situacija bus išspręsta lietuvos pilietės naudai.
Lietuvos piliečius žadėjo ginti
DELFI primena, kad anksčiau L. Linkevičius žurnalistams sakė, kad sausio 27 dieną, antradienį, iš spaudos sužinojus apie motinos apklausą, diplomatai susisiekė su policija ir pareikalavo pokalbio su ja, rekomendavo pasitelkti advokatą.
Ministro teigimu, Lietuvai sudėtinga teisiškai bendradarbiauti su Norvegija vaiko teisių apsaugos srityje, nes nėra jokio susitarimo.
„Su Norvegija mums opiausia situacija dėl to, kad šiuo požiūriu mes neturime jokių susitarimų, kad galėtumėme vaiko teisių apsaugos srity keistis kokia nors informacija. Mes prieš dvejus metus inicijavome tokius dalykus, ne kartą priminėme, bet nėra tokios praktikos ir tokios informacijos negalima pasiekti“, - kalbėjo ministras.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija, veikianti savivaldybės lygiu.
„Bylos šalys yra tik tėvai ir vaikai, jeigu jie vyresni nei penkiolika metų. Labai gerbia konfidencialumą ir negali teikti jokio informacijos niekam, išskyrus bylos šalis. Todėl sudėtinga gauti informaciją“, - sakė L. Linkevičius.
Ministras sakė, kad Lietuva „apgins savo piliečius pagal įstatymus, bet piliečiai irgi turi žinoti įstatymus“.
DELFI primena, kad sausio 27 d. rytą Norvegijos policija pranešė, kad sausio 26 d. dingęs septynmetis lietuvis buvo pagrobtas ir išvežtas iš šalies. Berniukas dingo po susitikimo su biologine mama prižiūrint vaikų gerovės apsaugos tarnybai „Barnevernet“.
Po paieškos, berniukas rastas Švedijoje, kur buvo atvežtas automobiliu. Manoma, kad vaiką taip norėjo susigrąžinti jo netekę tėvai.
