Už teisės akto priėmimą balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 4 parlamentarai ir dar 27 tautos atstovai susilaikė.
Tačiau posėdžio metu prezidentė sulaukė atakų iš buvusio patarėjo, dabartinio parlamentaro Lino Balsio. Politiku tapęs žurnalistas pasišaipė iš D. Grybauskaitės, kad ši reikalavo suderinti klausimus su Latvijos nacionalinės televizijos žurnalistu.
Jis sugretino prezidentės reikalavimus suderinti klausimus iš anksto su neva Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta cenzūra, pasitelkiama kovai su Rusijos propaganda.
„Aš tikiuosi, kad dar gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje galima pasakyti savo nuomonę, ką galvojame, ypatingai iš šios salės. Nežinau, kolegos, kad ir koks būtų sunkus ir pavojingas hibridinis karas, kad ir kokia propagandos ataka plūstų, manęs niekaip neapleidžia jausmas, kad grįžtame į glavlito ir cenzūros laikus. Tris dešimtmečius dirbau žurnalistikoje, du dešimtmečius laisvoje Lietuvoje, puikiai žinau, koks jausmas, kai gali sakyti-rašyti-kalbėti tai, ką matai, supranti ir tai kas yra tiesa, patikrinta iš įvairių šaltinių“, - sakė L. Balsys.
Jo teigimu, kad ir ką mes draustume, rusiškų kanalų informacija pasieks gyventojus internetu. L. Balsys siūlė įsiklausyti į Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio, viešėjusio Lietuvoje, žodžius, kai jis siūlė su propaganda kovoti ne draudimais, bet edukuojant žurnalistus.
„Kad jie savyje neturėtų cenzūros ir nebijotų paklausti iš anksto nesuderintų klausimų. Turime ugdyti tokią politinę kultūrą, kad visi galėtų laisvai jaustis ir laisvai kalbėti. Čia galėtume pasimokyti iš kolegų brolių latvių, kurie nežino, kas yra suderinti klausimai iš anksto aukščiausio rango politikams“, - teigė L. Balsys.
Vis tik įstatymo ginti stojo Audronė Pitrėnienė, kuri pabrėžė, kad Visuomenės informavimo įstatyme nekalbama nei apie suderintus-nesuderintus klausimus, nei apie cenzūrą. Jos teigimu, melo skleidimas nėra nuomonės laisvė.
Pagrindinė Visuomenės informavimo įstatymo naujovė ta, kad už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsinimąsi į šalies suverenitetą galės būti baudžiami transliuotojai ir retransliuotojai.
Pagal pataisas, bauda transliuotojams ir retransliuotojams galėtų siekti iki 3 proc. metinių pajamų.
Tačiau parlamentaras Vytautas Matulevičius iš Mišrios Seimo narių grupės pasipiktino, kad retransiuotojui užkraunama atsakomybė už retransliuojamos produkcijos turinį.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad retransliuotojas turi tapti cenzoriumi ir spręsti, ką rodyti, ką ne. Žinote, pasakysiu visiškai atvirai. Mane irgi nervina ir kelią siaubą kai kurie mūsų kaimynės valstybės kanalai. Aš negaliu patikėti, kad „RTR Planeta“ sugebėjo nueiti tokios juodos propagandos keliu. Bet kai aš matau tuščią eterį laisvoje demokratinėje valstybėje, kur yra uždraustas kanalas, man tai iš principo nepriimtina“, - sakė politikas.
Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius nesutiko su tokiu kolegos vertinimu.
„Mes jau vėluojame su adekvačia reakcija į tai, kas dabar vyksta iš Rusijos pusės“, - teigia politikas.
Įstatymo projektu uždraudžiama vienus metus teikti valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką paskelbusiai žiniasklaidai, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) prieš tokius transliuotojus ar retransliuotojus galės operatyviau imtis priemonių.
Aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad rusiškas televizijos programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba 400 tūkst., Lietuvos gyventojų.
Pernai Seimas nepritarė šalies vadovės Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.
Valstybės vadovė tuomet siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus. Šią pataisą ji taip pat grindė padažnėjusiomis informacinėmis atakomis ir priešiška propaganda.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.