„Lietuvos žinios“ rašo, kad Prezidentei, Seimo vadovei, premjerui ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Darbo partija (DP) šiandien ketina įteikti peticiją, kurioje reikalaujama, kad partijos bylą “nagrinėjantiems teisėjams ir teismams nebūtų daromas politinis spaudimas”. Kreipimesi cituojami du Konstitucijos straipsniai, esą pagrindžiantys tokio reikalavimo motyvus. Raštas turėtų būti paremtas maždaug 17 tūkst. partijos narių parašais.
Šią akciją DP suplanavo specialiai prieš šiandien numatytą Lietuvos apeliacinio teismo posėdį, kuriame apeliacine tvarka bus nagrinėjama DP juodosios buhalterijos byla. Antruoju parašų rinkimo etapu - iki lapkričio 10 dienos - "darbiečiai" pasiryžę surinkti iki 100 tūkst. parašų. DP skyriai gavo labai konkrečias instrukcijas, kaip tai daryti. Nurodoma, jog kiekvienas partijos narys turi gauti parašų rinkimo lapą, rekomendacijas ir argumentus, dėl ko vyksta akcija, “kad galėtų surinkti savo giminaičių, draugų, kaimynų, pažįstamų parašus”. Be kita ko, "darbiečiai" įspėti neklastoti parašų, nes už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.
Apeliacinis teismas rinksis nagrinėti skundus Darbo partijos byloje
Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija ketvirtadienį rinksis į pirmąjį Darbo partijos "juodosios buhalterijos" bylos nuosprendžio skundų nagrinėjimo posėdį.
Iš viso teismas yra gavęs septynis apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo liepos 12 dieną paskelbto nuosprendžio - skundus parašė Generalinė prokuratūra, Darbo partijos atstovai, nuteistieji ir jų advokatai.
Manoma, kad pirmasis posėdis gali ir neįvykti. Darbo partijos atstovė advokatė Violeta Bazienė posėdžio išvakarėse BNS sakė, kad serga ir į posėdį neatvyks. Ar nagrinėti bylą šiai advokatei nedalyvaujant, bus sprendžiama posėdžio pradžioje.
Apeliacinis teismas yra gavęs nuteistųjų - partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho, Seimo narių Vitalijos Vonžutaitės, Vytauto Gapšio ir buvusios finansininkės Marinos Liutkevičienės - skundus. Apeliacijos teise taip pat pasinaudojo Darbo partijos atstovė advokatė V.Bazienė, po susijungimo egzistuojanti partija Darbo partija (leiboristai) bei Generalinė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad nuteistieji nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteisti, padarė bendrininkų grupėje, ir pripažinti, kad jie veikė organizuotoje grupėje, kas turėtų būti vertinama kaip sunkinanti aplinkybė.
Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl V.Uspaskicho ir parlamentarės V.Vonžutaitės išteisinimo dėl sukčiavimo apgaule partijai gaunant valstybės dotacijas ir kompensaciją. Prokuroras prašo pripažinti juos kaltais padarius šią nusikalstamą veiką skiriant už ją V.Uspaskichui penkerių, V.Vonžutaitei - ketverių metų laisvės atėmimo bausmes.
Minėtas bausmes prašoma subendrinti su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirti V.Uspaskichui - šešerių, o V.Vonžutaitei - penkerių metų galutines laisvės atėmimo bausmes.
Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo panaikinti ir nuosprendžio dalį dėl V.Gapšiui skirtos švelnesnės nei įstatymu numatytos bausmės (baudos) dėl sukčiavimo apgaule partijai išvengiant prievolės mokėti privalomus mokesčius ir įmokas. V.Gapšiui prašoma skirti pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Taip pat prokuratūra prašo teismo pripažinti reorganizuotą juridinį asmenį Darbo partiją (leiboristus) kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje 2004-2006 metais, sukčiavimo apgaule išvengiant prievolės mokėti privalomus mokesčius ir įmokas bei dėl sukčiavimo apgaule įgyjant valstybės dotacijas ir kompensaciją.
Už šiuos nusikaltimus prašoma skirti subendrintą 1 mln. 250 tūkst. litų baudą bei ieškoti iš Darbo partijos (leiboristų) konfiskuotino turto už daugiau kaip 25 mln. litų.
Liepos 12 dieną V.Uspaskichą teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Pagal nuosprendį, parlamentarė V.Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus.
Buvusiai partijos finansininkei M.Liutkevičienei teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o dabartiniam partijos vadovui V.Gapšiui - 35 tūkst. litų baudą.
Jei nuosprendis liktų nepakeistas, V.Uspaskichui tektų ne tik keliauti į pataisos namus, bet ir atlyginti milijoninę žalą - teismas patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius ir nusprendė išieškoti solidariai iš V.Uspaskicho bei V.Vonžutaitės per 3 mln. litų. Šie pinigai - Darbo partijos 2004-2006 metais nesumokėti mokesčiai ir įmokos valstybei.
Per 2004-2006 metais įvykdytus nusikaltimus V.Uspaskicho "vaidmuo buvo pagrindinis", yra paskelbęs Vilniaus apygardos teismas. Pasak šio teismo, buvęs ilgametis Darbo partijos vadovas V.Uspaskichas ne tik žinojo, bet ir kontroliavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o partija slėpė tikruosius rėmėjus ir finansuotojus. Darbo partija 2004-2006 metais nuolat gaudavo pajamas, kurių oficialiai neapskaitė.
Teismas paliko galioti V.Uspaskichui anksčiau paskirtą pusės milijono litų piniginį užstatą. Kitiems kaltinamiesiems paliktas galioti rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Pati partija kaip juridinis asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, nes po šiemet įvykdytos reorganizacijos - susijungimo su dukterine Leiboristų partija - atsirado naujas juridinis asmuo.