Ketvirtadienio rytą prie Seimo susirinko keliolika asmenų su plakatais, pasisakančių prieš lytiškumo temas gyvenimo įgūdžių programoje.
Nepriklausomybės aikštėje susirinkę protestuotojai kėlė plakatus su užrašais: „Ministre, kiek yra lyčių? Vėl tos geometrinės progresijos...“, „Gyvūną valdo instinktai, žmogų – valia“, „NE eksperimentams su vaikais“, „Ugdyti, o ne seksualizuoti“, „Vaikams vaikystę, pedofilams kartuves“, taip pat – „Seimo nary, nebūk okupacinės gender ideologijos kolaborantu“.
Ketvirtadienį planuojamas ir palaikymo protestas šiai programai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen ketvirtadienį žiniasklaidos atstovams parlamente teigė, jog susitiks su Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovais.
„Protestai prie Seimo yra demokratijos išraiška. Su LGL susitiksiu, nes buvo užklausa gauta jau prieš mėnesį, buvo suderintas susitikimo laikas. Taip jau sutapo, kad daugiau protestų nei vienas“, – teigė ji.
Seimo pirmininkė tikino, jog jeigu susitikti norėtų ir tradicines šeimas atstovaujančios organizacijos, taip ji ir padarytų.
Seimo vadovė atkreipė dėmesį ir į opozicinėje ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje esantį Švietimo įstatymą, kuriuo siūloma su lytiškumu susijusių temas integruoti į tikybos arba etikos pamokas, kurios šiuo metu yra dėstomos mokyklose. Tada tėvai galėtų pasirinkti pamokas vaikams.
„Bus tų temų Seimo salėje“, – žadėjo V. Čmilytė–Nielsen.
Ji teigė, jog šio opozicijos siūlymo nepalaikys.
„Manau, kad tam nėra poreikio. Ką tik Liberalų sąjūdžio frakcijoje viešoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, jis dar kartą patvirtino, kad ši programa buvo rengiama nuo 2019 metų. Kad ta gyvenimo įgūdžių programos versija, kuri dabar yra, yra jau ketvirtoji versija, gimusi po ilgų diskusijų su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis.
Taigi, teigti šiandien, kad nebuvo įtrauktos kažkokios svarbios grupės, nebuvo konsultacijų, ar kad ši programa yra šios koalicijos kūdikis yra netiesa. Tai yra ne vienerius metus, net ne vieną kadenciją ruoštas dalykas. Joje lytiškumo, kuris taip gąsdina dalį Seimo narių, kurie galbūt norėtų 2024 metais tapti Seimo nariais, užima tik nedidelę dalį – 10 procentų“, – pabrėžė Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen.
Delfi primena, kad pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu. Valdančiosios daugumos lyderiai taip pat skeptiškai įvertino priekaištus, kurie buvo skirti minėtai programai. Visgi dalis savivaldybių merų išreiškė kritiką ir nepasitikėjimą startavusia programa, o Prezidentūra užsiminė apie galimybę atidėti šios iniciatyvos įgyvendinimą.
Buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio teigimu, Gyvenimo įgūdžių programos idėja atsirado dar praėjusios kadencijos metu. Tuomet svarstyta, jog mokykla turėtų reikšmingai prisidėti ne tik ugdant akademines mokinių žinias, tačiau ir ruošiant juos savarankiškam gyvenimui.
„Lytinio ugdymo temos visoje programoje sudaro sąlyginai nedaug – vos 8 procentus turinio, tačiau būtent jos sukėlė didžiausią visuomenės, ypač tėvų nerimą ir pasipriešinimą“, – sako L. Kukuraitis.
Pasak jo, tėvų nerimas suprantamas ir pagrįstas, užsiėmimai jau prasidėjo, o laiko kokybiškai diskusijai su tėvais nebuvo rasta.
Anot parlamentaro, kalbant tokiomis jautriomis temomis kaip lytiškumas labai svarbi ne tik dėstoma medžiaga, tačiau ir mokytojo asmenybė, ar jis turi tėvų, mokinių pasitikėjimą, tam reikalingo jautrumo ir takto, sugebėjimo tinkamai reaguoti ir atsakyti į mokiniams kylančius klausimus.
„Man atrodo šiuo metu svarbu atskirti lytiškumo ugdymą nuo likusios Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos dalies. Kaip jau minėjau, šios temos nesudaro nė dešimtadalio visos programos. Reiktų leisti mokyklose dėstyti kitas temas, susijusias su pilietiškumu, gynyba, finansais, sveika gyvensena ir pan., o dėl lytiškumo ugdymo priimti atskirus sprendimus“, – mano L. Kukuraitis.
Jeigu Seimas pritartų, lytiškumo ugdymas būtų integruotas į dorinio ugdymo programą. Taigi, tėvai galėtų pasirinkti, ar jų vaikai mokytųsi pagal tikybos ar etikos pamokoms pritaikytą programą.
Dėl tokio teisinio reguliavimo Seimo Teisės departamentas siūlo gauti Vyriausybės išvadą.
Švietimo įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Agnė Širinskienė, Vilija Targamadzė, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Saulius Skvernelis, Rima Baškienė, Eugenijus Jovaiša, Rita Tamašunienė, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Aurelijus Veryga, Kęstutis Mažeika, Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė–Urbonienė, Ričardas Juška it kiti.
