Registrų centro darbuotojų kelionė į regionus prasidėjo chaosu. Pirmojoje stotelėje, Alytaus rajone, norinčių galimybių paso susirinko tiek, kad prireikė kviesti papildomų darbuotojų, bet ir šie nespėjo visų laukiančių aptarnauti. Kai kurie atėję net nežino, kam jiems galimybių pasas, ir skuba jį paimti net prie lovų prikaustytiems artimiesiems.
Iš viso Registrų centras aplankė penkias seniūnijas. Simno seniūnijoje žmonės į eilę pradėjo rikiuotis kelios valandos iki atvykstant Registrų centro darbuotojams. Pasiimti galimybių paso suvažiavo ir aplinkinių seniūnijų gyventojai.
„Turiu sūnų Norvegijoje, labai norėčiau aplankyti, labai dvynukai anūkai laukia“, – pasakojo moteris.
Kitas vyras sakė, kad jam galimybių pasas reikalingas, jeigu reikalautų parodyti parduotuvėje.
„Jei reikalaus kur nors, gal parduotuvėje, jeigu sugalvos apsauginiais apstatyti, tai tikriausiai reikės tą pasą rodyti“, – sakė jis.
Dar vienas vyras teigė, kad laukia dokumento, jog galėtų nuvažiuoti pas anūkus, pas daktarus, į kapus, pas gimines.
Jaunesnio amžiaus pašnekovė sakė, kad galimybių paso atvyko, jog galėtų nueiti į kavinę.
Pasitaiko, kad kai kurie žmonės net tiksliai nežino, kam jiems reikia to dokumento.
„Ką aš žinau, neklausiau per televiziją. Žinokite, nežinau, paklauskite kitų“, – sakė moteris.
Ne visiems pavyko dokumentą išsiimti elektroniniu būdu
Popierinio galimybių paso atėjo ir tie, kurie bandė jį išsiimti elektroniniu būdu, tačiau nepavyko.
„Neleidžia išsiimti. Sako, išsiimk iš interneto, tai kaip tai padaryti, jeigu reikalauja daug duomenų? Bankininkystę įvedi ir vis tiek neleidžia. O čia dabar atvažiuok ir šitokią eilę stovėk kaip senovėje prie duonos. Čia yra pasijuokimas iš žmonių“, – piktinosi moteris.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas baiminasi, kad žmonės, pasiėmę galimybių pasą, turės per didelius lūkesčius.
„Ar visiems tas galimybių pasas taip jau labai reikalingas? Kartu tai kelia nerimą, kad nesugalvotų, jog, gavę galimybių pasą, parduotuvėje vos ne dykai gaus dešros arba kruopų“, – kalbėjo A. Vrubliauskas.
Meras žada, kad seniūnijos aiškins žmonėms, kam galimybių pasas reikalingas.
„Anekdotinių situacijų prisiklausiau, pvz., kad močiutė vos ne lovoje guli, bet jai to galimybių paso reikia. Aiškinsime, gerai, kad jie skiepijasi, bet yra ten kažkokių problemų“, – sakė A. Vrubliauskas.
Kiekvienoje seniūnijoje Registrų centras praleidžia po valandą. Akivaizdu, kad toks laikas per trumpas, nes ne visi eilėje paso sulaukia.
„Sėdėjau, laukiau eilėje, ir ne [nespėjau – red. past.]. Atėjau prieš dešimtą, eilę užsiėmiau. Labai daug žmonių buvo visur prisėdę, sakė, kad šiandien net nuo šešių kiti laukė“, – kalbėjo moteris.
Tiek žmonių nesitikėjo
Meras pripažįsta, kad tokio žmonių antplūdžio nesitikėjo, prireikė kviesti papildomų darbuotojų.
„Tokio anšlago nesitikėjome. Mes jautėme, nes skambino mums žmonės, domėjosi, bet kad bus tiek, nesitikėjau ir aš pats“, – kalbėjo A. Vrubliauskas.
Eilėje laukiančių jaunuolių buvo matyti vos vienas kitas.
„Didesnė dalis atvyko vyresnio amžiaus žmonių, nes jie neturi tokių galimybių prisijungti prie interneto, neturi banko kortelių“, – sakė Simno seniūnas Vladas Čeponis.
Norint gauti galimybių pasą stovint eilėje, reikia užpildyti sutikimą.
„Reikia asmens tapatybės dokumento, pagal asmens kodą žmogus patikrinamas sistemoje, ar jam galimybių pasas priklauso, tai yra ar jis atitinka vieną iš tų kriterijų. Jeigu viskas gerai, per kelias minutes galimybių pasas išspausdinamas ir asmeniui įteikiamas popierinis variantas“, – pasakojo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Buvo atėjusių paso, bet jo negavusių
Buvo ir tokių, kurie atėjo paso, bet jo negavo, nes neturėjo teisės.
„Būna, kad žmonės pasiskiepiję, bet dar nepraėjęs pakankamas laiko tarpas pagal nustatytas taisykles. Arba būna persirgę, tačiau tai buvo seniau nei prieš 210 dienų. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, tokiems asmenims galimybių pasas negali būti išduodamas“, – sakė M. Samkus.
Iki rugsėjo 9 d. Registrų centro darbuotojai aplankys dešimt savivaldybių. Tikimasi, kad šią savaitę galimybių pasą jau bus galima pasiimti ir vaistinėse, ir „Sodroje“.
Elektroninius galimybių pasus jau išsėmė apie 900 tūkst. gyventojų. Popierinius – apie 30 tūkstančių. Apie pusė milijono pasus turėti gali, bet jų neaktyvavo.
