Šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais tapo skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, architektas Eugenijus Miliūnas, dirigentas Modestas Pitrėnas, menininkas Žilvinas Kempinas bei scenografas Vitalijus Mazūras.
"Vasario 16-osios išvakarėse pagerbiame tuos, kurie laisvą valstybę atkūrė, ir tuos, kurie kuria ją šiandien. Laisvą valstybę, laisvą kultūrą ir laisvą žmogų. Jūs laisvę kuriate akmenyje ir medyje, scenoje, priešais orkestrą. Kuriate valstybę projektuodami erdvę, moderniose instaliacijose, žmogų - ieškodami prasmių ir reikšmių", - Prezidentūroje surengtose iškilmėse sakė šalies vadovė.
Pasak prezidentės, savo valstybę kiekvienas kuriame kasdien - dirbdami, kurdami ar mokydamiesi.
"Valstybė sustotų, jeigu neįžvelgtumėme prasmės kurti ją kasdien. Lygiai taip pat sustotų ir kultūra, jeigu ne jūsų pastangos kurti toliau arba iš naujo, leidžiant mums visiems patirti šios kūrybos galią. Kultūra niekada nesibaigia, kaip ir nesibaigia kūryba. Kūrėjo ištvermė ir ryžtas žengti ten, kur atrodytų viskas jau yra sukurta", - sakė D.Grybauskaitė.
Kreipdamasi į laureatus, šalies vadovė sakė, kad jų darbai garsina net tik juos, bet ir visą Lietuvą.
Skulptorius V.Vildžiūnas įvertintas už viso gyvenimo kūrybą. Anot laureatus rinkusios komisijos, jam apdovanojimas skirtas už "modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą".
"Dirbau kiek galėjau, o kartais ir truputį daugiau. Mano tėvas už gerą ūkininkavimą prieš 75 metus iš Lietuvos prezidento gavo apdovanojimą. Dabar ir aš jaučiuosi panašiai pagerbtas", - susijaudinęs kalbėjo V.Vildžiūnas.
Literatūrologui, literatūros kritikui K.Nastopkai premija skirta už "pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną".
"Priimu šią premiją kaip Lietuvos semiotikų bendrijos įvertinimą. (..). Ačiū visiems įvertinusiems, supratusiems žmogiškąjį semiotiko pašaukimą", - sakė. jis.
Didelio artimųjų būrio lydimas Scenografas Vitalijus Mazūras apdovanotas už "lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta". Jis prisipažino esantis tas žmogus, kuris kuria nepopuliarų meną, o labiausiai jį žavi lietuviškos pasakos.
Architektui E.Miliūnui įteikta premija už "konceptualių architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą". Jo sūnus Vytautas Miliūnas perdavė tėvo žodžius, kad šį apdovanojimą priima kaip architektūros mūzos pagerbimą, jaučiu didelį dėkingumą Lietuvai, savo kraštui, kurie suteikė galimybę kurti, realizuoti save.
Vizualaus meno kūrėjas Ž.Kempinas, kuris apdovanotas "už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą", sakė, kad jau 15 metų negyvena Lietuvoje ir jam suteiktas apdovanojimas labai sujaudino. Jis paragino tautiečius ieškoti teigiamo bendrumo, palaikyti vieniems kitus, nes žmonių ryšiai yra tikroji kultūra.
"Lietuva nebe Donelaičio ar Maironio, net ne Sąjūdžio Lietuva, o laisva ir šiuolaikinė šalis. Ji privalo konkuruoti su kitom valstybėm", - sakė Ž.Kempinas.
Jis prisiminė ir padėkojo savo pirmiesiems mokytojams, nes "jie suprojektavo jo karjerą".
Dirigentas M.Pitrėnas premija pagerbtas už "platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą".
"Šį apdovanojimą suprantu kaip bendros dirigavimo tradicijos, įleidusios gilias šaknis į Peterburgo žemę, įvertinimą. Džiaugiuosi ir tuo, kad esu įvertintas iš tam tikros distancijos, kai esu Rygoje", - premiją kaip avansą priėmė menininkas, ateityje žadėjęs dirbti Lietuvoje ir Lietuvai, nes to labai trokšta.
104 tūkst. litų siekiančios premijos teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.
Premijų laureatų diplomai ir ženklai paprastai teikiami vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tačiau šiemet nuspręsta renginį viena diena paankstinti. Tai motyvuojama renginių gausa vasario 16-ąją.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos už reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus arba už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Premijos skiriamos nuo 1989 metų, per tą laiką apdovanoti daugiau kaip 170 asmenų.