„Lietuva gerbė ir toliau gerbs „Vienos Kinijos“ politiką. Taivano atstovybė jokiu būdu nereiškia diplomatinio pripažinimo. Kalbama apie prekybinę, ekonominę atstovybę ir tikimės, kad Kinija tai supras“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovės teigimu, nors Taivano atstovybė Lietuvoje dar neatidaryta, atsako iš Pekino Vilnius jau susilaukė. Visgi ji pabrėžė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda taip pat yra sakęs, kad Kinijai nederėtų nurodinėti, su kuo Lietuva turi palaikyti diplomatinius ryšius.
„Kaip žinome, ginčas kilo dėl Taipėjaus atstovybės atidarymo Vilniuje. Atstovybė dar neatidaryta, tačiau reakciją jau patyrėme. Matyt, reikėtų kalbėtis ne tik su Taivanu, reikėtų kalbėtis ir su Kinijos Liaudies Respublika. Antra vertus, prezidentas yra pabrėžęs, kad net tokia pasaulinė galybė, kaip Kinijos Liaudies Respublika neturėtų diktuoti Lietuvai, su kuo jai draugauti ir kokias atstovybes steigti“, – sakė ji.
A. Skaisgirytės aiškinimu, Kinijai pareikalavus iš Pekino išvykti Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovui, o savo ambasadorių išsiuntus konsultacijų į Pekiną, ambasados ir toliau gali funkcionuoti ir palaiko diplomatinius santykius. Tačiau tuo pačiu ji pridūrė, kad „grąžinti ambasadorius į savo postus būtų pirmasis draugiškas ženklas“.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 76-ojoje sesijoje dalyvavęs prezidentas G. Nausėda savo kalboje pasaulio lyderiams nemažai dėmesio skyrė globaliems ir regioniniams iššūkiams, pandemijos suvaldymui, tarptautiniam ir regioniniam saugumui, klimato kaitai, tačiau Kinija šalies vadovo kalboje apskritai nebuvo paminėta. Prezidento patarėja aiškina, kad buvo pasirinkta kalbėti apie pačius aktualiausius Lietuvai klausimus, tarp kurių santykiai su Kinija, jos teigimu, nepatenka.
„Prezidentas pasirinko kalbėti apie tai, kas svarbu Lietuvai saugumo ir stabilumo prasme. Kitaip sakant, jis pasirinko kalbėti ne apie viską po truputį, bet išskyrė tam tikras sritis, kurios, mūsų manymu, šiuo metu yra aktualiausios mums. Sakykime, migracijos krizė ir Taipėjaus atstovybės atidarymas ar neatidarymas Vilniuje, yra nepalyginamos svarbos problemos, todėl buvo pasirinkta kalbėti apie tai, kas mums iš tikrųjų svarbu“, – aiškino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija.
Kinija šią vasarą konsultacijų atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį.
Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę.
Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“.
Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“. Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
