VGT posėdyje, pasak jo, buvo vienas klausimas – saugumo situacija regione ir Lietuvos veiksmai
„Rusija, paskelbusi mobilizaciją, ir organizuodama taip vadinamuosius referendumus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, sąmoningai eskaluoja situacija, didina įtampą regione. Mes vertiname, kad situacija dėl to regione blogėja, tačiau karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs – jį toliau vertiname kaip žemą“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.
Jo teigimu, mobilizacijos vengimas rusams nebus pagrindu patekti į Lietuvos teritoriją.
„Čia ir politinė, ir vertybinė pozicija, ir, galų gale, praktinė pozicija, nes paprasta yra turbūt šnekėti šalims, nutolusioms nuo Rusijos Federacijos. mes turime sieną su Rusijos Federaciją ir esame priėmę sprendimą, kad nepraleisime čia Rusijos piliečių. Keičiasi aplinkybės, kodėl jie nori palikti Rusijos Federaciją, bet mūsų pozicijos tai nekeičia“, – akcentavo prezidentūros atstovas.
Aiški žinia Baltarusijai: tai yra provokacijos ir jos turi liautis
K. Budrys taip pat atkreipė dėmesį, kad VGT buvo kalbama ir apie fizinio barjero pasienyje su Baltarusija niokojimą.
„Ši veikla yra visiškai nepriimtina, mes ją laikome provokacijomis. Tokiu būdu prie karinės grėsmės Ukrainoje prisidedanti valstybė, jos pareigūnai sąmoningai pažeidinėja NATO valstybės sieną. Tai yra labai rimta“, – teigė K. Budrys.
Dėl to, pasak jo, bus peržiūrimas valstybės sienos priedangos planas.
„Šiais metais LR siena, tas fizinis barjeras buvo sugadintas beveik 300 kartų. Taip, esame fiksavę, kad daugiau nei keliolika (...) kartų tai darė, labai tikėtina, Baltarusijos pasienio pareigūnai: jie užsimaskuoja, nenori parodyti savęs, bet iš viso elgesio mes galime sakyti, jog labai tikėtina, kad tai yra jie. Tam tikrais atvejais beveik tikra“, – paaiškino K. Budrys.
„Kad neliktų anoje pusėje jokių interpretacijų, kuo mes tai laikome, dėl to šiandien aiškaii konstatavome VGT, kad tai laikome provokacijomis ant mūsų sienos – tyčinėmis ir tikslingomis, ir jos turi liautis“, – pabrėžė jis.
Konkrečios papildomos ginkluotės Ukrainai neaptarė: prie šio klausimo grįšime ateityje
Prezidento vyr. patarėjas taip pat sakė, kad posėdyje buvo aptarta ir pagalbos Ukrainai tema.
„Tas darbas vyksta toliau – tiek vertinimas, kiek karinės įrangos prasme galėtume dar pateikti, tiek dėl to, prie kokių mokymų papildomai prisidėti ar kokias kitas kritines paslaugas galėtume padėti užtikrinti – pavyzdžiui, remontą“, – aiškino K. Budrys.
Jo teigimu, apie konkrečią ginkluotę kalbėta posėdyje nebuvo.
„Sprendimui priimti reikia platesnio ir karinio patarimo, ir įvertinimo, kokį tai poveikį turėtų Lietuvos gynybiniams pajėgumams. Taip pat, koks būtų finansinis pagrindimas. Esame nusimatę, kad prie šio klausimo grįšime ateityje“, – sakė prezidentūros atstovas.
K. Budrys teigė, kad šį klausimą reikia derinti ir su sąjungininkais, nes tiekiant pagalbą Ukrainai, neturi sumažėti Lietuvos gynybiniai pajėgumai.
„Kalba eina ne apie rezerve, kažkur pasaugoti padėtus įrenginius, bet apie mūsų kritinius gynybinius pajėgumus“, – paaiškino jis.
Šalies vadovo vyr. patarėjas taip pat pateikė pavyzdį, kad, jei kuri nors ginkluotė yra perleidžiama Ukrainai, ji turi būti kažkuo pakeičiama.
„Be aiškaus plano mes to daryti negalime“, – sakė K. Budrys.
Paskelbė dalinę mobilizaciją
Kaip teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, VGT metu bus svarstoma saugumo situacija regione bei paramos Ukrainai priemonės.
„Be jokios abejonės, vis tiek bet kokius sprendimus reikia vertinti rimtai, todėl pirmadienį aš šaukiu Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame kartu su specialistais ir kitais vadovais pasitarsime, kaip vertiname dabartinę situaciją ir ką šioje situacijoje turėtume daryti“, – praėjusią savaitę sakė G. Nausėda dalyvaudamas Jungtinių Tautų 77-oje Generalinėje Asamblėjoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
Vladimiras Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu. Vėliau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų.
Paskelbus apie šį sprendimą Rusijoje trečiadienį kilo protestų banga. Šimtai prieš mobilizaciją protestavusių žmonių buvo sulaikyti. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
