Be to, A. Skaisgirytės teigimu, jei parlamentinės partijos dar prieš metus būtų susitarusios dėl užsienio politikos gairių, ši opozicijos iniciatyva, anot jos, veikiausiai nė nebūtų kilusi.
„Klausimai tikrai yra pagrįsti. Jų kyla ir opozicijos teisė juos užduoti valdančiajam ministrui. Kalbant ne apie asmenybinius dalykus, o apie pačią klausimo esmę, turbūt reikėtų pasakyti taip – jei būtų dar prieš metus pasiektas tarppartinis susitarimas dėl užsienio politikos, ką prezidentas labai rėmė, matyt, šitos interpeliacijos nereikėtų, nes tiesiog ministras ir visa valdančioji dauguma vykdytų tą susitarimą“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja atkreipia dėmesį, kad anksčiau partijoms sutarimą rasti pavykdavo, tačiau su šia valdančiąja dauguma, pasak A. Skaisgirytės, bendri sąlyčio taškai nerandami.
„Beje, sutarimas pasiektas per metus tarp partijų nebuvo, tai rodo, kad yra tam tikri dalykai, dėl ko mūsų tas nacionalinis sutarimas dėl užsienio politikos nevyksta. Anksčiau mums pavykdavo šito išvengti, dabar su šia valdančiąja dauguma to nepavyksta“, – nurodė prezidento patarėja.
Įvertino įpusėjusią parlamento kadenciją: dėl ko būtų galima pagirti Seimą – dėl jo požiūrio į Ukrainą
Be to, vertindama pirmuosius Seimo dvejus darbo metus A. Skaisgirytė pasidžiaugė, kad šis parlamentas, spręsdamas kylančius iššūkius dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, su šalies vadovu dirba ranka rankon.
„Turbūt man būtų nekorektiška vertinti vidaus politikos požiūriu, tačiau, kalbant apie užsienio politiką, šis Seimas yra labai aktyvus, labai reiškiantis nuomonę įvairiais užsienio politikos klausimais, tai tas aktyvumas, žinoma, gali būti ir gerai, ir blogai, priklausomai nuo to, kaip vertinami dalykai“, – pažymėjo šalies vadovo patarėja.
„Dėl ko būtų galima pagirti Seimą, tai dėl jo požiūrio į Ukrainą, į Rusijos karą Ukrainoje. Čia tikrai visiškai Seimas yra tame pačiame puslapyje su Lietuvos prezidentu ir dirbama ranka rankon. O šiuo metu tai turbūt yra pats didžiausias iššūkis mūsų regioniniam saugumui“, – pridūrė ji.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Seimo opozicija surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai. Politiniai oponentai ministrui parengė beveik 45 klausimus.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių frakcijos vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad šia Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva interpeliuoti G. Landsbergį bandoma nukreipti dėmesį nuo nemažai klausimų viešojoje erdvėje sukėlusios Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio istorijos.
Interpeliacija G. Landsbergiui nėra pirmoji – šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau tris interpeliacijas – energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Visi šie procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Neatmetama, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
