„VSD viena iš funkcijų arba viena iš užduočių, kur yra numatoma ir Žvalgybos įstatyme, - šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes valstybės saugumui. Ir manau, kad kiekviena valstybė, kuri rūpinasi savo saugumu, puikiai supranta, kad toks darbas turi būti atliekamas, kad jis yra ypatingai svarbus“, - interviu „Žinių radijui“ kalbėjo prezidentės atstovė, vertindama, kokią įtaką Lietuvos ir Rusijos užsienio politikai gali turėti VSD paviešinti duomenys.
J. Neliupšienė atkreipė dėmesį į tai, kad apie kylančias grėsmes svarbu informuoti visuomenę.
„Svarbu tai, kad dar šalia to, kad VSD atlieka savo tiesioginį darbą, jie skelbia apie šitą darbą ir informuoja visuomenę, nes Lietuvos visuomenei yra ypač svarbu žinoti, kas vyksta šalies viduje ir ką atsakingos institucijos gali padaryti. Tai normali praktika yra rūpintis tomis grėsmėmis ir jas šalinti. Manau, kad, jeigu vienos valstybės veiksmai pažeidžia kitos valstybės saugumą, mes turime visą teisę, šimtaprocentinę teisę, užkirsti tas grėsmes“, - teigė ji.
Pirmadienį paskelbtoje VSD ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui teigiama, kad intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.
2013 m. Rusijos žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą išliko aktyvi. Ją lėmė ne tik ilgalaikiai Rusijos politiniai ir ekonominiai tikslai, bet ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, ypač siekiai skatinti eurointegraciją Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse. Rusijos žvalgybos tarnybos siekė gauti įslaptintą ir kitą Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos politinėse partijose vykstančius procesus ir jų strategijas per artėjančius Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, strateginių energetikos projektų įgyvendinimą, Lietuvos karinius pajėgumus ir Lietuvos tarptautinį karinį bendradarbiavimą. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat vykdė aktyviąsias priemones, siekdamos paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga. Šią priedangą naudoja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). SVR ir GRU darbuotojai, prisidengdami diplomatų statusu, dirba Rusijos ambasadoje Lietuvoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje. Jų veiklą koordinuoja Rusijos ambasadoje įsikūrusios SVR ir GRU rezidentūros. Federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviausiai prieš Lietuvos piliečius veikia Rusijos teritorijoje ir iš Rusijos teritorijos.