„Mano galva, tas įstatymas, koks buvo priimtas Seime, ir kompromisų rezultatas – tikrai daug diskutavome apie jį. Mano vertinimu, Seimo sprendimas buvo pakankamai geras. Žinoma, žiūrėsime, kaip Seimas apsispręs“, – antradienį Seime komentavo parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, kiek teko kalbėtis su koalicijos partneriais, bendra nuomonė yra ta, kad priimtas įstatymas, kuriuo numatomi ribojimai tik Lietuvoje gyvenantiems Rusijos piliečiams, yra pakankamas.
„Didelio poreikio jo keisti nėra, juolab, kad šis veto paneigia iš dalies mūsų ilgametę politiką Baltarusijos opozicijos atžvilgiu, Lietuvos siunčiamus signalus ir tai, kad mes visuomet stengiamės būti kuo atviresni Baltarusijos opozicijai, žmonėms, bėgantiems nuo Lukašenkos režimo. Matyt, reikėtų tos pozicijos ir toliau laikytis“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Panašiai kalbėjo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Aš manau, kad priėmėme pakankama dauguma, o ir opozicijos atstovai palaikė pirminį variantą. manome, kad tas išskyrimas Baltarusijos piliečių yra tinkamas, atsižvelgiant ir į mūsų emocinį požiūrį į tos valstybės kai kuriuos piliečius, ir į opozicijos lyderės lūkesčius. Manau, kad judėkime šia kryptimi, Seimas sprendimą jau priėmė“, – paaiškino parlamentarė.
Sprendimą išskirti Baltarusijos piliečius argumentavo ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Baltarusijos opozicija, kuri Lietuvoje yra įsikūrusi, taip pat ne kartą yra perdavusi prašymą, kad mes matytume skirtumą tarp baltarusių ir rusų. Baltarusiai vis dėlto turi tai, ką mes vadintume dvasiniu suverenitetu: tai yra žmonės, kurie išreiškė savo poziciją, požiūrį į laisvę, demokratiją. manau, kad tai vertybės, kurios mums svarbios“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.
Jis priminė plačius protestus Baltarusijoje po suklastotų šalies prezidento rinkimų rezultatų.
„Man šiek tiek apmaudu, kad nebuvo išgirsti argumentai tiek Seime, tiek tie, kurie buvo išsakyti Baltarusijos opozicijos. Raginsiu kolegas balsuoti prieš veto“, – sakė G. Landsbergis.
Nepalaiko ir dalis opozicijos
Opozicinės darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis taip pat patvirtino, kad darbiečiai nepalaiko prezidento veto.
„Laikysimės tokios pozicijos, kokios laikėmės ir priiminėjant įstatymo projektą, nors, tiesą pasakius, ir ten reguliavimas galbūt šiek tiek per griežtas. Mes šiek tiek švelnesnį matytume tiek pilietybės, tiek nuosavybės įsigijimo klausimais, bet šiai dienai turime rinktis iš to, kad buvo priimta Seime ir iš to, ką prezidentas siūlo, tai mes liekame prie savo pozicijos. Balsuosime už prezidento veto atmetimą“, – paaiškino A. Mazuronis.
Jo teigimu, Baltarusijos piliečiams nereikėtų taikyti tokių pačių griežtų ribojimų, nes į Lietuvą yra atvykusių daug aukštos kvalifikacijos baltarusių, kurie moka mokesčius, augina vaikus ir sėkmingai integruojasi į Lietuvos viešąjį gyvenimą.
Demokratai vieningai nepalaikys veto
Prezidento veto nepalaiko ir opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
„Demokratai sutarė, kad atmesime veto. Suprantame, kad lengvų sprendimų čia nėra, tačiau yra akivaizdus baltarusių visuomenės nusiteikimas prieš karą, prieš diktatorių. Kartais pasigirsta mintys, kodėl jie nesipriešina, kodėl nenuverčia Lukašenkos.
Nėra lengva priešintis griežtai autoritarinei diktatūrai ir baltarusiai tai daro, kiek gali. Mūsų pareiga jiems padėti ir stiprinti dialogą su kaimynine visuomenė, kuri jau seniai mintyse yra nutraukusi ryšius su savo apsimeteliu prezidentu, kuris laiko juos savo įkaitais“, – Delfi komentarą perdavė partijos atstovas Tomas Tomilinas.
Įstatymui dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – prezidento veto: pateikė dar griežtesnius pasiūlymus
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, ir pateikė savo siūlymus. Anot jo, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams Lietuvoje turėtų būti taikomi vienodi ribojimai.
Penktadienį šalies vadovas pasirašė dekretą dėl Seimo priimto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo grąžinimo pakartotinai svarstyti.
Teigia, kad pagrindo skirtingam vertinimui nėra
Kitaip nei numatyta įstatyme, G. Nausėdos nuomone, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai turėtų būti traktuojami vienodai ir atitinkamai jiems turėtų galioti vienodi ribojimai.
„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams. Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones.
Šalies vadovo nuomone, savo principinės nuostatos, kad ir Rusija, ir Baltarusija Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės, Lietuva turi nuosekliai laikytis ir įgyvendindama užsienio politiką, ir nacionalinėje teisėje“, – rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Lietuvoje, anot šalies vadovo, mes puikiai suprantame, kad „karas prieš Ukrainą, kurį Rusija jau antrus metus kariauja kartu su savo sąjungininke Baltarusija, taip suartino abi agresores, jog jos abi kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.
„Žinoma, kad abiejose šiose valstybėse tebėra karo nusikaltimus vykdančių režimų nepalaikančių ar net jiems besipriešinančių žmonių, jiems durys visada buvo ir bus atvertos. Tačiau Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu nėra jokio pagrindo skirtingam Baltarusijos ir Rusijos piliečių vertinimui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasiūlymai
Prezidentas savo dekretu pasiūlė Seimui visas 7 skirtingas ribojamąsias priemones visa apimtimi taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.
Taigi, G. Nausėda pasiūlė apriboti ne tik Rusijos piliečių, bet ir Baltarusijos piliečių teises prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, įsigyti nekilnojamojo turto ir atvykti į Lietuvą.
„Šalies vadovas taip pat siūlo naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą. Prezidento veto siūloma ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtinti teisinį mechanizmą, kuris leistų supaprastinti jau išduotų nacionalinių vizų ir leidimų laikinai ar nuolat gyventi panaikinimo procedūrą, taip pat palengvintų asmenų, kurie pažeidė tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių teisės aktus, išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos“, – priduriama prezidentūros pranešime.
Seimas, reaguodamas į agresiją Ukrainoje, balandžio 4-ąją balsų dauguma priėmė įstatymą dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje.
Įstatymu iki kitų metų gegužės 3 dienos numatyta apriboti rusų ir baltarusių galimybes gauti Lietuvos vizas, įvežti ir išvežti iš Lietuvos ukrainietiškas grivinas.
Rusijos piliečiams sustabdoma teisė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, kurį laiką nebus priimami jų prašymai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Planuota taip pat apriboti ir rusų bei baltarusių galimybes gauti Lietuvos pilietybę, tačiau šio siūlymo priėmimo stadijoje Seime atsisakyta.
Seimo nustatyti ribojimai taikytini ne visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įstatyme numatytos tam tikros išimtys.
Įstatymo projektą dėl aptariamų ribojimų Seimui pateikė Vyriausybė, pataisos buvo pakoreguotos Seimo konservatoriaus Lauryno Kasčiūno vadovaujame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tsichanouskaja tviteryje ragino toliau remti šalies opoziciją ir bausti patį režimą.
„Turime nubausti režimą už Rusijos marionetės ir agresoriaus vaidmenį. Palaikykite Baltarusijos žmones, kurie priešinasi šiam režimui ir karui“, – rašė ji.
