5 metus STT prieš tai vadovavusiam Ž. Bartkui prezidentas jokių priekaištų neturėjo, tačiau nuspręsta ieškoti naujo kandidato ir jis buvo rastas. Tai – buvęs generalinis komisaras, dabar policijos atašė Jungtinėje Karalystėje L. Pernavas.
„Sprendimas dėl Ž. Bartkaus atleidimo buvo ne dėl to, kad prezidentas blogai vertino jo veiklą, o dėl to, kad baigėsi jo kadencija, – aiškino K. Budrys ir pridūrė: – Dirbant nuoširdžiai viena penkerių metų kadencija išvargina ir išsekina, reikia atsinaujinti.“
Į tokį argumentą, kad 5 metų kadencija labai išvargina, sureagavo S. Skvernelis: „Gal žinote, ar tai galioja ir prezidentui apsisprendžiant dėl antros kadencijos? Jeigu turite atsakymą, galite pasakyti, jeigu ne, tai retorinis klausimas.“
„Tai retorinis klausimas“, – atsakė K. Budrys.
Nustebino pagrindinis lūkestis
Aiškindamas, ko prezidentas tikisi iš naujojo STT vadovo, K. Budrys paminėjo, kad pagrindinis lūkestis – didesnė koncentracija į baudžiamąjį persekiojimą. Tai nustebino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narę Dovilę Šakalienę.
„Nesu visiškai tikra, ką turėjo omenyje Kęstutis dėl didesnio baudžiamojo persekiojimo akcentavimo. Man atrodo, kad dėmesys baudžiamajam persekiojimui turėtų būti užtikrinant, jog nebegrįžtume į prieš dešimtmetį buvusią STT praktiką, kai buvo labai mėgstama žmones prieš kameras demonstruoti su antrankiais, o tada teismuose bylos pasibaigdavo pripažinimu, kad tie žmonės yra nekalti“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Ji paminėjo ir pastarosios savaitės atvejį, kai pirmosios instancijos teismas išteisino Šarūną Narbutą, jį STT garsiai sulaikė prieš praėjusius Seimo rinkimus.
„Š. Narbutui, žmogui, sergančiam onkologine liga, labai daug padariusio dėl onkologinių ligonių, tragiškai pablogėjo sveikata, jis patyrė labai daug streso, teismas pripažino, kad jis nekaltas. Kaip jis buvo demonstruojamas prieš kameras ir atvesdintas į teismą, žmogaus teisių prasme, tai atrodė blogai.
Kaip jūs įsivaizduojat tokią praktiką, kai prieš kameras žmonės suimami, o rezultatas kitoks. Ar jums tokia praktika atrodo tinkama?“ – klausė D. Šakalienė.
K. Budrys paaiškino, kad prezidentas tikrai nenori daugiau bylų ar daugiau į kalėjimus pasodintų žmonių. Esminė problema, pasak jo, kad kai kurios bylos trunka labai ilgai, o jų rezultatas neatitinka visuomenės lūkesčių.
Nors konkrečių istorijų prezidento patarėjas neįvardino, tačiau greičiausiai mintyje turėjo rezonansinius išteisinimus „MG Baltic“ byloje ar subliūškusią Rolando Pakso korupcijos bylą.
Pats kandidatas ikiteisminius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą metaforiškai palygino su antibiotikais – jų griebtis reikia tik išskirtiniais atvejais, nes kitaip kyla grėsmė, kad tai taps neefektyvu.
„Jei žiūrime ne mėnesį į priekį, švietimas ir prevencija – pagrindiniai dalykai. Turime keisti mūsų visų mąstymą. Čia susirinkę esame lyderiai. Mes pavyzdžiu rodome, kaip turime elgtis visi. Bet kai tai neveikia, „įsijungia“ kriminalinė žvalgyba, ikiteisminis tyrimas“, – sakė jis.
Nori lyderiauti
L. Pernavas NSGK posėdžio metu kalbėjo, kad jo vadovaujama STT imtųsi lyderystės sprendžiant įsisenėjusias problemas, susodintų teisėjus, prokurorus ir pareigūnus prie vieno stalo.
Šios problemos – ilgas ir klampus teisminis bylų nagrinėjimas, galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą, per aukštai užkelta įrodinėjimo kartelė korupcijos bylose.
„Ikiteisminio tyrimo kokybės gerinimas: Teisingumo ministerija turi būti vadovaujanti institucija, įvertinti STT tyrimų problematiką ir numatyti konkrečias priemones ikiteisminio tyrimo kokybei gerinti“, – paminėjo L. Pernavas.
Pasak jo, išanalizavus situaciją, įvardinus esmines problemas ir sutarus dėl jų sprendimų, teisėsauga savo idėjas perduotų politikams, galintiems keisti įstatymus.
Paklaustas, galbūt aukšti įrodinėjimo standartai padeda išvengti klaidų, L. Pernavas atsakė: „Kalbant apie standartus, čia ne mano asmeninis vertinimas, čia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimas, lyginant su kitų Vakarų valstybių įrodinėjimo standartais.“
Kaip dar vieną esminę veiklos kryptį jis paminėjo prevenciją. L. Pernavas įvardino keletą idėjų, viena tokių – įvairiausių paslaugų skaitmenizavimas, nereikalingų procedūrų atsisakymas, duomenų atvėrimas.
„Administracinių ir viešųjų paslaugų tobulinimas taip, kad būtų kuo mažiau prielaidų korupcijai“, – idėjos esmę reziumavo kandidatas.
Kita idėja – aktyvesnė STT komunikacija korupcijos prevencijos klausimais, nors šią veiklą, pasak L. Pernavo, tarnyba sėkmingai vykdė ir iki tol.
„Mano tikslas, tariantis su atitinkamais specialistais, – ieškoti paveikesnių komunikacijos būdų. Gal kas nors prisimena vaizdo klipą, kai kalbėjome apie eismo saugumą ir kai įvykus eismo įvykiui vaikas išlekia pro langą. Mane, kaip tėvą, turintį 3 vaikus, tas vaizdas stipriai paveikė. Prisimenu iki šiol. Ir dabar reikia ieškoti paveikesnių būdų kalbant apie korupciją, apie antikorupcinės aplinkos kūrimą, atsparumą korupcijai“, – įsitikinęs L. Pernavas.
Parlamentaras Raimundas Lopata kandidatui uždavė klausimą, ar Lietuva jau virto policine valstybe.
„Nežinau, kas yra policinė valstybė, – sakė L. Pernavas, o dar kartą pakartojus klausimą, atsakė: – Aš nemanau, kad Lietuva yra policinė valstybė.“
Dėl L. Pernavo kandidatūros Seimas turėjo balsuoti šį ketvirtadienį, tačiau šis klausimas iš darbotvarkės išbrauktas, nes trečiadienio NSGK posėdyje nesusirinko kvorumas, todėl negalėjo įvertinti kandidato atsakymų balsavimu.
