„Pirmiausia (A. Valotka – ELTA) turėtų atlikti tas funkcijas, kurioms yra numatytas ir kurias turi tinkamai vykdyti. Ir tikrai tokių funkcijų yra labai daug ir norėtųsi, kad jam jas sektųsi vykdyti gerai“, – žurnalistams trečiadienį Šilalės rajone teigė G. Nausėda.
„Ponas Valotka turėtų užsiimti savo funkcijomis ir, jei jis nori būti politiku, turėtų eiti į renkamas pareigas, dalyvauti Seimo, prezidento, kokiuose tik nori rinkimuose. Esame demokratinė valstybė“, – pabrėžė prezidentas.
Pastarosiomis savaitėmis A. Valotkos pavardė labiausiai buvo girdima dėl ginčo su Vilniaus rajono savivaldybe. Nesutarimas kilo po to, kai VKI viršininkas nurodė pašalinti prie dviejų Vilniaus rajono kaimų esančias vietovardžių lenteles, kuriose gyvenviečių pavadinimai nurodomi ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalba.
Savivaldybė nesutiko su tokiu inspekcijos nurodymu ir kreipėsi į ginčų komisiją. Nesutarimas tarp Vilniaus rajono savivaldybės ir A. Valotkos sustiprėjo dar labiau po to, kai VKI viršininkas tiesioginiame LRT radijo eteryje teigė, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški vietovardžių užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, pažeidžia Lietuvos įstatymus, bet ir prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Po tokių A. Valotkos pasisakymų Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į kultūros ministrą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę, prašydamas įvertinti A. Valotkos teiginius apie lenkiškus vietovardžius Vilniaus rajone ir lenkų tautinę mažumą.
Kitą dieną kultūros ministras Simonas Kairys asmeninėje „Facebook“ paskyroje ne tik sukritikavo A. Valotką, bet ir pranešė, kad tokie kalbos inspekcijos viršininko pasisakymai bus įvertinti specialiai tam suburtos komisijos.
Dėl A. Valotkos išsireiškimų į kultūros ministrą kreipėsi ir Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwiłłas. Jis reiškė pasipiktinimą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pasisakymais apie būtinybę Vilniaus rajone panaikinti lenkiškus vietovardžių užrašus.
