Dabar įstatymas numato, kad žvalgybos pareigūnai tarnauja iki sulaukia 55 metų.
G. Nausėda siūlo numatyti, kad šis reikalavimas netaikomas žvalgybos institucijos direktoriui ir jo pavaduotojams.
Įstatyme taip pat siūloma numatyti, kad pasibaigus kadencijai tarnybos vadovas ar jo pavaduotojai galėtų būti priimti į tarnybą netaikant nei amžiaus apribojimų, nei atrankos procedūrų.
Prezidento patarėjas Ainis Razma sako, kad nauja tvarka padėtų išsaugoti kompetentingus patyrusius žmones tarnyboje ir sako negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, jog ji parengta įvertinus dabartinių vadovų situaciją.
„Valstybei yra didelis nuostolis, nes žmonės vadovavę žvalgybai žino daug, daug paslapčių, turi didelę patirtį ir dabar jie išeina. Kad nebūtų to nuostolio, tai pirmiausia numatyta, kad jie gali būti priimti atgal į tarnybą“, – BNS sakė A. Razma, anksčiau dirbęs Valstybės saugumo departamente.
Šias pataisas inicijavo šalies vadovas, o parengė pačios žvalgybos institucijos – VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, rašoma aiškinamajame rašte.
Projekto svarstymas Seime atidėtas, kilus diskusijų dėl siūlymų reglamentuoti prevencinius pokalbius ir suteikti teises žvalgybos pareigūnams patikrinti asmens dokumentus, atlikti administracinį sulaikymą, be teismo sankcijos gauti informaciją iš bankų apie finansines operacijas.
Šiuo metu kai kurių žvalgybos tarnybų vadovų amžius jau yra perkopęs 50 metų: VSD direktoriui Dariui Jauniškiui šiuo metu 52-eji, jo pavaduotojui Vaidotui Mažeikai – 51-eri. Vienas iš AOTD direktoriaus pavaduotojų yra sulaukęs 54 metų.
Šiemet balandį baigiasi D. Jauniškio penkerių metų kadencija VSD vadovo poste, AOTD vadovo Remigijaus Baltrėno penkerių metų kadencija baigiasi kitų metų rugpjūtį.
„Klausimas, ar tai nėra specialiai padaryta šitiems pareigūnams – grynai interpretacija, negalėčiau nei paneigti, nei patvirtinti“, – sakė A. Razma.
– Kokia logika siūlymo dėl amžiaus cenzo – kodėl 55 metų cenzas nebūtų taikomas žvalgybos vadovui ar pavaduotojams?
– Pagal įstatymą žvalgybos institucijos vadovą – VSD direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu. Pavaduotojus – prezidentas be Seimo. Karinės žvalgybos vadą skiria krašto apsaugos ministras, nes tai yra departamentas Krašto apsaugos ministerijos sudėty.
Jei yra nustatytas tas 55 metų cenzas, vadinasi, susiaurinama tiek prezidento, tiek krašto apsaugos ministro diskrecija skirti žvalgybos vadovu asmenį, kuriuo jis pasitiki ir mano, kad gali eiti tas pareigas. (...) Kad tikrai patyrę žmonės, kurie gali tas pareigas eiti, jei prezidentas arba krašto apsaugos ministras nori, kad tas žmogus eitų tas pareigas, tai jis galėtų skirti. Tokia yra logika.
– Kodėl ši logika turėtų būti taikoma tik vadovybės atžvilgiu, kodėl ne žemesnių grandžių vadovams ar pareigūnams? Galbūt jiems irgi galima išplėsti amžiaus cenzą? Ar čia jau įsijungia kiti, pavyzdžiui, sveikatos kriterijai?
– Atsakymo į šį klausimą aš neturiu, kodėl kitiems negalima išplėsti. Kodėl apskritai toks cenzas nustatytas – nuo 18–55 metų, – aš nežinau.
Matyt, tai yra susiję su tam tikrais sveikatos reikalavimais, kuriuos sunku išpildyti. Žvalgybos pareigūnai ir priimant juos į tarnybą, ir jau tarnaudami turi kas kažkiek laiko pasitikrinti sveikatą karo medicinos ekspertų komisijoje. Jie ne šiaip eina pas šeimos gydytoją, bet juos tikrina karo medicinos ekspertų komisija, įvykdyti normatyvus iš tiesų yra reikalų.
Mano prielaida tokia, kad po 55 metų, ko gero, nelabai galima įvykdyti tų reikalavimų. Vadovui, pavaduotojams siūloma netaikyti to.
– Gali kilti tokia interpretacija, ar ta pataisa dėl amžiaus netaikoma konkrečiai dabartiniams žvalgybų vadovams? Nes dalis jų turbūt jau peržengė 50 metų ribą, įskaitant VSD vadovą, kai kuriuos jo pavaduotojus.
– Šiaip vadovybė ganėtinai jauna, kol nėra priimtos įstatymo pataisos, tai vadovaujamasi senuoju įstatymu.
– Bet ar pataisos netaikomos konkretiems pareigūnams, žvelgiant į priekį, kad jie galėtų būti dar vienai kadencijai paskirti?
– Ar ši norma atsirado todėl, kad šiems vadovams reikia dėl to, kad jiems tai rūpi?
Žinot, aš galvoju, kad ne. Bet dabar, kas tai gali paneigti? Reikia žiūrėti tada, kad, ko gero, didžiajai daugumai vadovų tas nėra aktualu. Gal vienam pavaduotojui galbūt, jei jo kadencija prasitęstų, tai tas gal būtų aktualu. Aš negalvoju, kad tai susiję, čia mano asmeninė nuomonė.
– D. Jauniškis, žinome, kad jau yra perkopęs 50 metų ribą. (...) S kiriant jį antrai kadencijai, tai gal neapribotų jo kažkaip, bet jau būtų trumpesnis jo tarnybos laikas, ar ne?
– Galima taip galvoti, bet šiaip tos įstatymo pataisos nėra labai naujos, jos pakankamai ilgai gulėjo stalčiuose. Kai jos rašytos, tai nebuvo aktualu dar.
– Kaip ilgai jos gulėjo stalčiuose?
– Šito nepasakysiu.
Bet klausimas, ar tai nėra specialiai padaryta šitiems pareigūnams – grynai interpretacija, negalėčiau nei paneigti, nei patvirtinti. Yra tiesiog tokios, galbūt ateičiai padarytos, bet turbūt sutiksite, kad diskrecija tiek prezidento, tiek krašto apsaugos ministro neturėtų būti ribojama šito amžiaus cenzo.
– Dėl kito siūlymo, kad pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui, jie gali būti priimti į tarnybą žvalgybos institucijoje, netaikant apribojimų – amžiaus ar tam tikrų atrankos procedūrų. (...) Galite paaiškinti, ko čia siūloma atsisakyti ar liberalizuoti?
– Dabar yra taip, kad direktorius ar pavaduotojai, kai baigiasi jų kadencija, tiesiog išeina iš institucijos. Valstybei tai yra didelis nuostolis, nes žmonės, vadovavę žvalgybai, žino daug, daug paslapčių, turi didelę patirtį ir dabar jie išeina. Kad nebūtų to nuostolio, tai pirmiausia numatyta, kad jie gali būti priimti atgal į tarnybą, nesakoma, į kokias pareigas. Bet kokias. Nežinau, gal ten galima kokias konsultanto sugalvoti ar valdybos viršininkas, ar dar ką, jei sutinka.
Tai jau yra galimybė juos išsaugoti, kad jie pasiliktų institucijoje.
(...) O jei ir bus jiems galimybė grįžti į tarnybą, bet išliks amžiaus cenzas, tai jie negalės to padaryti, nes jie jau yra per seni. Ir jie su ta visa patirtimi ir išeis.
Įstatymas numato, kad turi būti praeita atranka. Jis buvo direktoriumi, buvo pavaduotoju ir dabar reikia pildyti viską, ko reikia, visą informaciją surinkti, yra numatyta didžiulė procedūra, kuri labai ilga. Be to, tie žmonės turi leidimus susipažinti su visiškai slapta informacija. Tai būtų toks perteklinis reikalavimas.
– Tad jiems būtų siūlomos kitos pareigos?
– Tai pirmiausia kompetencijos klausimas. Apskritai žvalgybos institucijose personalo pritraukimo klausimas yra labai sudėtingas. Greit nepritrauksi, yra visokios atrankos, stebėjimai ir t. t. , o grėsmių fonas pakankamai dinamiškas, nenutrūksta, tai dar išleisti tuos, kurie turi žinių ir turi galimybių dirbti darbą – būtų didžiulis nuostolis. (...)
– Kritikai sako įžvelgią riziką, kad tarnyba tokiu atveju gali be reikalo pūstis, (...) ji aplimpa naujoms nereikalingomis patarėjų pareigybėmis ar panašiomis. Ar negali būti tuo piktnaudžiaujama?
– Taip nėra. Struktūra reglamentuota įstatymo. Žvalgybos instituciją sudaro valdybos, skyriai ir poskyriai. Tad bet ko pristeigti negalima. Departamentų nuostatus, struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina direktorius, tai yra jau vidaus teisės aktas, kuriame yra pareigybės.
VSD didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. Yra Seimas, parlamentinės priežiūros institucija, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jie visada gali tą dalyką žiūrėti ir to ribinio skaičiau nepripūsi.
Bet iki to ribinio skaičiaus (...) dar reikia jį pasiekti. Tai institucijai dar yra kur pūstis, žmonių kiekio požiūriu yra kur priimti.
Bet informacija apie šiuos duomenis yra slapta.