Premjeras akcentavo Lietuvai itin svarbų Ignalinos AE uždarymo klausimą, atkreipdamas dėmesį, jog šio proceso finansavimas yra ne tik socialinė bei ekonominė, bet ir saugumo užtikrinimo problema.
„Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimas yra ilgalaikis, išskirtinai brangus bei precedento neturintis projektas. Tai tikras technologinis ir finansinis iššūkis Lietuvai. Eksploatacijos nutraukimas iki 2038 metų įmanomas tik su pakankama ES parama. Tai, beje, numatyta ir Lietuvos stojimo į ES sutartyje“ – pažymėjo Vyriausybės vadovas.
Jis priminė, jog šiandien uždarymo procesas vyksta nenukrypstant nuo 2014 metais patvirtinto atnaujinto plano. Atlikta apie 40 proc. reikalingų darbų, be to, Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl valstybės indėlio į uždarymo darbus.
Ministras Pirmininkas pabrėžė ir bendrosios ES žemės ūkio politikos korekcijų būtinybę. „Mums labai svarbus lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimas visų ES šalių ūkininkams tiesioginės paramos srityje. Ypač vykdant mokestines pertvarkas Lietuvoje, kai reikia paaiškinti ūkininkams, kodėl jiems skiriamos tiesioginės išmokos tesiekia tik apie 75 proc. ES vidurkio. Šios proporcijos turi keistis“, – tvirtino S. Skvernelis.
Jis taip pat priminė Vyriausybės išsiųstą laišką Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui, kuriame prašoma kompensuoti nuostolius, kuriuos šalies ūkininkai patyrė dėl pasėlius nusiaubusių liūčių. „Situacija išties sudėtinga, todėl prašome rasti galimybių tai padaryti“, – teigė premjeras.
Ministras Pirmininkas taip pat akcentavo būtinybę naujoje finansinėje perspektyvoje išlaikyti ES finansavimą Kaliningrado tranzito schemai, užtikrinti tęstinį finansavimą „Rail Baltica“ projektui bei Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais, siekiant būtino energetinio saugumo.
EK nario žodžiais, sklandus ir savalaikis Ignalinos AE uždarymas yra mūsų bendra užduotis, o užkrauti finansinę jos naštą tik Lietuvai būtų nesąžininga. „Pasistengsiu, kad į kitą finansinę perspektyvą būtų įtraukta speciali eilutė, numatanti galimybę sėkmingai išspręsti šį klausimą per kofinansavimą“, – sakė G. Oettingeris.
Svečias taip pat pažadėjo pasidomėti galimybėmis atlyginti nuostolius Lietuvos ūkininkams bei patikino, kad kalbant apie tiesiogines išmokas žemdirbiams tikslas yra vienas: išmokos turi pasiekti 100 proc. ES vidurkio. „Turime užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tačiau tai yra pakankamai ilgas procesas. Tas pats pasakytina apie elektros sistemos sinchronizaciją su Europa bei projektą „Rail Baltica“. Manau, tai yra artimiausių 5-7 metų tikslas“, – pažymėjo EK narys.