Skulptorių Svajūno Jurkaus, Sergėjaus Plotnikovo ir architekto Vlado Balsio sukurta atminimo lenta Čekijos sostinėje atidengta neatsitiktinai. Būtent Prahoje 1883 metais J. Basanavičius parengė pirmąjį lietuvybę kursčiusio kultūros žurnalo "Aušra" numerį ir parašė žymiąją jo prakalbą, tapusią lietuvių tautinio atgimimo manifestu.
Iškilmingoje memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje antradienį šį projektą nuo pat pradžių globojęs Lietuvos ambasadorius Čekijoje Aurimas Taurantas pažymėjo, kad nuo šiol vieno prestižinių Prahos rajonų praeiviai nuolat matys Lietuvos ir Čekijos istorijos ir kultūros sąsajas įamžinusį ir Lietuvos meno tradicijas atskleidžiantį simbolį.
"Puiku, kad Lietuvos patriarcho, pirmojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro pėdsakus Prahoje įamžinti pavyko būtent dabar - kai į garbingai savo misiją prie ES Tarybos vairo baigiančią Lietuvą sutelktas viso žemyno dėmesys", - sakė ambasadorius.
Praha buvo ir J. Basanavičiaus asmeninės laimės miestas - čia jis sutiko savo didžiąją gyvenimo meilę ir būsimą žmoną Gabrielą Eleonorą Mohl. Jų pažintis užsimezgė būtent prie namo, ant kurio nuo šiol puikuosis atminimo lenta.
Prie jos atsiradimo svariai prisidėjo ir J. Basanavičiaus gyvenimą Prahoje tyrinėjęs lituanistas, Masaryko universiteto dėstytojas Vaidas Šeferis, 2009 m. parengęs knygą "Mano tėvynė - prie jo širdies", kurioje išspausdintas ir G. Basanavičienės dienoraštis bei laiškai J. Basanavičiui.
Tą patį vakarą į Prahos naujamiesčio rotušėje vykusį iškilmingą renginį, skirtą memorialo atidengimui ir pirmininkavimo ES pabaigai, susirinko Čekijos Senato, valdžios institucijų, Prahos savivaldybės atstovai, Čekijos lietuviai, diplomatai, čekų politikai bei žurnalistai, baltų kultūros tyrinėtojai.