Popiežiaus Jono Pauliaus II kraujas saugomas Kaune, o kaip bus pasielgta su palaikais?

Šventųjų palaikai Vatikano Šv. Petro bazilikoje yra laikomi stikliniuose karstuose, per kuriuos aiškiai matyti kūnai. Tačiau tai dar nereiškia, kad mirusio popiežiaus Jono Pauliaus II, kurį ruošiamasi paskelbti šventuoju, palaikai irgi ten atsidurs. Pasirodo, šventųjų kūnai gali būti išdalinami po visą pasaulį. Lietuvoje jau yra maža kūniška buvusio katalikų bažnyčios vadovo dalelė.

Mūsų šalis brangina ne tik prisiminimus apie lygiai prieš 20 metų įvykusį tuometinio katalikų bažnyčios vadovo Jono Pauliaus II vizitą, bet ir jo krauju suvilgytą audinio skiautę.

Spręs, kai karstą aplankys milijonas žmonių

Balandžio mėnesį Jonui Pauliui II buvo suteiktas palaimintojo statusas – trečias žingsnis kanonizavimo link. Jo palaikai buvo ekshumuoti ir perkelti prie pagrindinio Šv. Petro bazilikos altoriaus. Medinis karstas ten bus laikomas tol, kol jį aplankys milijonas žmonių. Kur palaikai bus perkelti paskui, nėra aišku. Tai turėtų paskelbti popiežius Pranciškus per kanonizavimo ceremoniją. Rugsėjo 30 d. bus aiški tiksli Jono Pauliaus II paskelbimo šventuoju data. Neoficialiomis žiniomis, tai turėtų įvykti per Atvelykį – balandžio 27 d.

Vilniaus universiteto profesorius, bažnytinio gyvenimo apžvalgininkas Paulius Subačius mano, kad palaikai bus palikti Romoje, nes nuo pat popiežiaus mirties jo kapą kasdien aplanko tūkstančiai žmonių.

„Kitas įmanomas variantas, kad kūnas bus iškeltas prie šoninių bazilikos altorių. Tokiu atveju prireiktų rekonstrukcijos, nes laisvos vietos kaip ir nėra – ten seniai visa erdvė užimta. Bet ir per pastarąjį šimtmetį kažkas tai būdavo pastumdoma, pakeičiama ir randama kita vieta.
Didesnis klausimas, ar kūnas bus paliktas kriptoje, ar jo garbei bus skirtas altorius virš kriptos. Labiau tikėtina, kad sarkofagas su palaikais bus kažkokiu būdu įtaisytas altoriuje. Tačiau galutinį sprendimą priims popiežius Pranciškus,“ - DELFI sakė P.Subačius.

Jis spėja, kad Jono Pauliaus II kūnas bus laikomas uždarame sarkofage: „Mūsų pasaulyje daiktiškumo mažėja. Anksčiau relikvijos būdavo ypač svarbios, joms būdavo skiriama labai daug dėmesio liturgijoje ir bažnyčios gyvenime. Dabar mums atrodo daug svarbiau šventųjų raštai, mintys, gyvenimo pavyzdys, o ne jų fizinė prezencija.“

Kraujas - iš paskutiniųjų operacijų

Tačiau būtent fizinė popiežiaus dalelė yra branginama Kauno Arkikatedroje, kur garbingą vietą užima Jono Pauliaus II kraujas. Juo suvilgyta audinio skiautė Lietuvą pasiekė šių metų gegužę.

Kauno Arkivyskupijos kancleris Adolfas Grušas DELFI pasakojo, kad mėginys tyrimams buvo paimtas prieš vieną iš paskutinių palaimintojo operacijų.

„Kaip liudijo jo buvęs sekretorius, dabartinis Krokuvos kardinolas, gydytojas, tarsi nujausdamas, padavė kraują, sakydamas: „paimkit ateičiai“, - prisiminė jis.

Šventųjų kaulai buvo dalinami

Senaisiais laikais šventųjų kūnai buvo dalinami po kaulelį, bet tik bažnyčioms ir tik išskirtiniais atvejais. Tačiau ir paprasti žmonės turėdavo galimybę gauti relikvijų. Pavyzdžiui, po mažą siūlelį audinio, kuris lietėsi prie šventojo.

VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. Benas Ulevičius teigia, jog svarbiausia yra suprasti, jog tikintieji negarbina paties žmogaus: „Krikščionys pradėjo labai entuziastingai vertinti brolius ir seseris, kurie gyveno panašiai kaip Kristus. Buvo tikima, kad ne pats žmogus daro žygdarbius, bet žmoguje skleidžiasi Dievo gyvastis ir Kristaus genai. Todėl šventasis turėdavo dieviškųjų galių, pavyzdžiui, galėdavo gydyti žmones.“

Krikščionys norėdavo būti arti šių šventųjų, paliesti juos, kad pasveiktų, išgirstų jų žodį. Kai jie mirdavo, ar būdavo nužudyti už tikėjimą ir žygdarbius, žmonės pradėdavo juos laikyti Kristaus konteineriais.

Viduramžių katedrose galima pamatyti įvairiausių relikvijų: šventųjų rankas, kojas, galvas, patalpintas relikvijoriuose – pagražintuose konteineriuose.

„Vieniems tai priimtina, kitiems ne, bet visa tai reiškia, kad pagarba nėra atiduodama tam žmogui, o jame gyvenančiam Dievui. Tad jei tame žmoguje gyveno Kristus, jis mirė, ir to kūno gabalėliai liko, tai kaip ir būtų natūralu jį išsidalinti, laužyti taip pat kaip dalinamės ir laužome Kristų. Su jo kūno dalimis į bažnyčias atnešamas didesnis Dievo artumas“, – teigia B. Ulevičius.