„Realiai šios organizacijos infrastruktūrą, turint omenyje tokią milžinišką jėgą, sunaikinti būtų galima greitai, tik Vakarai yra savo pačių ideologijos įkaitai – kuo mažiau, ypač nekaltų, aukų. O teroristai žiūri visiškai kitaip – kuo daugiau, ir civilių, aukų“, – pabrėžia jis. O Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis mano, kad atsakas terorui visų pirma turėtų būti skaidrumas ir antikorupciniai veiksmai.
– Pone Jurkoni, Prancūzijos premjeras perspėja apie galimus teroristų išpuolius Prancūzijoje ir kitur Europoje, pranešama ir apie vaizdo medžiagą, kur teroristai neva grasina Vašingtonui ir kitoms sąjungininkėms šalims. Kam turi ruoštis pasaulis?
V. Jurkonis: Teroristinėms atakoms pasaulis turėjo ruoštis jau labai seniai. Ir tai turėtų būti siejama ne vien su didėjančiais pabėgėlių srautais – teroristinių atakų buvo ir anksčiau. Taigi saugumo darbotvarkę reikia nagrinėti atskirai, o pabėgėlių klausimus atskirai. Vienas klausimas yra dėl pabėgėlių integracijos, nes daugelyje valstybių, nepaisant to, kad jose gerai išvystyta infrastruktūra, deja, ne viskas gerai su jų integravimu. Antras yra darbas su visuomene ir pakantumu, nes visuomenėje daug nepagrįstų mitų, baimių ir stereotipų, kas neprisideda prie geros aplinkos ir patiems pabėgėliams ir tampa nepasitenkinimo židiniais, kurie potencialiai gali išsivystyti į konfliktą.
– Pastaruoju metu daug kalba apie dalijimosi informacija svarbą. JAV specialiosios tarnybos pirmą kartą pasidalijo informacija su Prancūzija prieš atakas Sirijoje. Pone Vareiki, kiek šis faktas svarbus ir kiek egzistuoja tos bendros pastangos?
V. Vareikis: Iš tiesų JAV, turėdamos tokias technologines galimybes, stebėjimo iš kosmoso galimybes, gali susekti labai svarbių teroristų bei jų vadovų ir juos sunaikinti. JAV seniai dalijasi informacija su Izraelio žvalgybomis, todėl Izraelis labai efektyviai veikia naikindamas „Hamas“ teroristus tiksliais smūgiais. Šiuo atveju pozityvu tai, kad informacija dalijamasi.
Kadangi ISIS grupuotė daugiausia gyvena iš naftos, JAV žvalgyba iš oro matė ir ginkluotės perdislokavimą, ir benzovežių judėjimą. O ta ataka buvo įdomi tuo, kad pirmą kartą buvo perduota informacija, kaip juda tie benzovežiai. Atskrido lėktuvai, šalia išmėtė arabų kalba parašytus pranešimus, jog po valandos bus atakuojama, kad vairuotojai galėtų palikti automobilius, ir tik tada buvo atakuota. Tai pozityvus žingsnis. Realiai šios organizacijos infrastruktūrą, turint omenyje tokią milžinišką jėgą, sunaikinti būtų galima greitai, tik Vakarai yra savo pačių ideologijos įkaitai – kuo mažiau, ypač nekaltų, aukų. O teroristai žiūri visiškai kitaip – kuo daugiau, ir civilių, aukų. Tai savotiška logika, kuri Europai nepriimtina.
– Prancūzijos karo lėktuvai antradienio naktį surengė naujų reidų prieš „Islamo valstybę“. Pastebima, kad dabar JAV turi imtis ryžtingų sprendimų Sirijoje kovai su terorizmu, ypač rimtą ryžtą demonstruoja Prancūzija. G-20 Turkijoje susitikimo metu JAV prezidentas tarėsi dėl kovos prieš džihadistus su Rusijos prezidentu. Pone Jurkoni, kokios kovos dabar tikisi gedinti Prancūzija, koks turėtų būti pasaulio atsakas terorui?
V. Jurkonis: Manau, atsakas terorui visų pirma turėtų būti skaidrumas ir antikorupciniai veiksmai. Tai palengvintų kovą su terorizmu ir konkrečiais asmenimis, kurie su tuo susiję, nes vien kariniais veiksmais nenugalėsime. O bendradarbiavimas su tam tikromis valstybėmis, tokiomis kaip Rusija, irgi labai pavojingas, nes Rusija į savo teroristų sąrašus yra įtraukusi ir pilietinės visuomenės veikėjus, aktyvistus. [...] Apskritai bendradarbiavimas su režimo valstybėmis yra pavojingas, nes ten, kur yra režimas, kur yra represijos, atsiranda ir smurto protrūkiai, ir didesnės terorizmo galimybės.
Pati Rusija nėra paskelbusi teroristinėmis organizacijomis nei „Hezbollah“, nei „Hamas“, nei kitų, kurios laikomos teroristinėmis Vakarų pasaulyje. Taigi bendradarbiauti su Rusija mažų mažiausiai reikėtų labai atsargiai. Manau, kad Vakarai turėtų kovoti savo principais ir savo vertybėmis, kad žmogaus teisės ir laisvės yra svarbu, o skaidrumas ir antikorupcija yra prioritetas. Man atrodo, su šiais ginklais, jeigu jie bus taikomi ne selektyviai, o visiems, visur ir visada, perspektyvos nugalėti tokį reiškinį, kaip terorizmas, ypač mūsų valstybių viduje yra daug geresnės.
– Pone Vareiki, kaip Jūs vertinate dabartinę Rusijos laikyseną ir kokios jos pozicijos galima tikėtis ateityje?
V. Vareikis: Manyčiau, kad visa tai, kas vyksta, reikia vertinti didžiuliame globaliame kontekste. Pasaulis iš esmės pasikeitė ir mes turime Rytus ir Vakarus, Rusijos, JAV, Izraelio, Prancūzijos poziciją. O jei pažiūrėsime, kas vyksta Sirijoje, sunku ir suvokti, kas ten vyksta – kurdai, alavitai, įvairios kitos grupuotės. Rusija neabejotinai siekia naudos: kad būtų primirštas Krymas, spaudimas Ukrainai, panaikintos sankcijos ir apsimeta bendros kovos su terorizmu dalyve.
Bet norėčiau pastebėti, kad viskas gerokai sudėtingiau, negu matome Vakarų Europos akimis. Kažkada Rudyardas Kiplingas rašė, kad Rytai ir Vakarai niekada nesusitiks ir vienas kito nesupras. Vargu ar galima suprasti islamo religijos atstovą, kuris pasidaro bombą ir susisprogdina. Vakariečiai taip nedaro ir to nesupranta. Kita vertus, turime aiškiai suvokti, kad daugybė tų žmonių, kurie ateina, kurie nori organizuoti aktus, paprasčiausiai nekenčia Vakarų ir Vakarų kultūros. Jų tikslas – atversti į islamą. Toks islamo, kaip ir kiekvienos religijos, tikslas.
Artimuosiuose Rytuose didžiulis gimstamumas, negi įsivaizduojame, kad per artimiausius 30 metų galima ką nors iš esmės pakeisti, pakeisti tuos žmones. Taigi problema gerokai gilesnė ir aš per daug neabejoju, kad po 3–4 metų bus sudaryta stipri Rusijos ir Vakarų koalicija kovai prieš kokį nors islamą ar Libijoje, ar Tunise ar dar kažkur. Taip gali būti.
– Pone Jurkoni, ar šioje mentalitetų kovoje, anot prof. V. Vareikio, galima surasti kompromisą?
V. Jurkonis: Manau, kad bendravardiklinti ir sakyti, jog islamas yra kažkokia religija, kurioje užkoduotas fundamentalizmas ir radikalizmas, nelabai teisinga. Islamo pasaulis labai įvairus, kaip ir krikščionių pasaulis yra labai įvairus. Mes galime įvardyti ne vieną teroristinę grupuotę, kuri islamo religija naudojasi kaip tam tikra priedanga, ir galime rasti ir krikščionių fundamentalistų – prisiminkime tą patį Andersą Breiviką. Šiuo atveju Rytų pasaulis galėtų lygiai taip pat bendravardiklinti ir sakyti – va, radikalioji dešinė. O kiek mes turime radikaliosios dešinės partijų ir judėjimų Europoje?
Taigi, sakyčiau, reikėtų akcentuoti mažesnį selektyvumą, sakymą, kad teroristai yra organizacijos ar konkretūs asmenys, o ne sakyti, kad islamas ar bet kokia kita religija yra kažkokia radikali. Žmonės yra radikalūs, organizacijos yra radikalios, bet ne pačios religijos.
– Pone Vareiki, ką manote apie automatais ginkluotus policininkus Vilniaus gatvėse? Ar taip ir turime reaguoti? Juk taip lyg parodytume, kad teroristai tikslą įbauginti pasiekė.
V. Vareikis: Manyčiau, automatais ginkluoti policininkai Vilniaus gatvėse ir Kauno oro uoste, kaip man teko matyti grįžus po Paryžiaus įvykių iš Kopenhagos, perteklinis dalykas. [...] Nemanyčiau, kad konkrečiai Lietuvoje gali būti koks nors esminis teroristinis pavojus, kylantis iš radikalių islamo grupuočių. Kita vertus, niekada negali žinoti.
Vis dėlto manau, kad tai perteklinis dalykas. Mes niekada neturėjome kažkokio panašaus atvejo. Visi atvejai, sukrėtę Lietuvą, yra aiškiai kriminaliniai. [...] ir ką gi tas policininkas su automatu gali padaryti? Policininkai su automatais Paryžiuje visiškai logiška, Briuselyje, Londone – taip pat. Bet Londone to nėra.
– Pone Jurkoni, kiek ir kaip mes turime rūpintis saugumu?
V. Jurkonis: Jei šie dalykai paskatins tarpžinybinį bendradarbiavimą, kurio trūksta, geresnį koordinavimą ne tiek šalies viduje, bet ir su regiono partneriais, tai bus į naudą ir tikrai prisidės prie didesnio mūsų saugumo.
– Pone Vareiki, kiek šie išpuoliai pakeis ar jau pakeitė Europą?
V. Vareikis: Žinote, manau, kad viskas po truputį nurims savaime. Suprantama, Sirijoje ir Irake turėtų tęstis, nes ta valstybė, kuri save pristato kaip islamo radikalų valstybę, turi būti sunaikinta, jei mes norime išlikti. Prisiminkime istoriją – sprogdinimus traukiniuose Ispanijoje, sprogdinimus Londone. Buvo teroristinių išpuolių ir kai kuriose kitose vietose. Savaime suprantama, kad tam tikrų priemonių bus imtasi, ypač tose šalyse, kur gyvena didelės musulmonų bendruomenės. Bet ar įmanoma nuo to apsisaugoti, atvirai šnekant, vargu. Bet reikia stengtis kovoti prieš tuos žmones, kurie žudo nekaltus, kurie pjausto galvas, kurie teigia, kad jūs neturite teisės į kitokią nuomonę ir netgi į gyvybę, jei nepereisite į musulmonų tikėjimą. Europa, jei nori išlikti, privalo išlaikyti savo vertybes.
