Pavyzdžiui, centre ir netoli jo telkiasi daugiau palaikančiųjų liberalus ir konservatorius, o senuosiuose miegamuosiuose rajonuose – „darbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjų, pažymėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Vilnius – ne Talinas, kuriame segregacija yra labai ryški, ten yra papildomai dar ir labai stiprus etninis aspektas, bet yra tam tikri rajonai, kur rinkėjai yra mažiau linkę balsuoti už populistus ar atstovaujančiuosius tautinėms mažumoms. Liberalų ir konservatorių rinkėjų bazė yra vidurinė aukštesnioji klasė, kuri telkiasi Naujamiestyje, Senamiestyje, Antakalnyje, sąlyginai – ir kituose rajonuose, bet Karoliniškės, Lazdynai, Naujoji Vilnia ar Šeškinė, tai – ne jų rajonai“, – sakė M. Jastramskis.
Politologo vertinimu, A. Zuokas, kuris dar oficialiai nepaskelbė sieksiąs perrinkimo, būtų aiškus lyderis dėl patekimo į antrą turą.
„Žvelgiant socioekonominiu aspektu, pagal rinkėjų pajamas ir rajonus, kurie per praėjusius rinkimus balsavo labiau už A. Zuoką, galima teigti, kad sociologiškai jis yra labiau dešinysis fenomenas. 2011 metais jis geriau pasirodė rajonuose, kuriuose gyvena daugiau konservatorių ir liberalų rinkėjų. Tokie dalykai kaip A. Zuoko pranašumas debatuose gali nelabai ką gero lemti dešiniosioms partijoms“, – teigė M. Jastramskis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 10-17 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, A. Zuoko vertinimas padidėjo keturiais procentiniais punktais. 26 proc. apklaustųjų jį vertino palankiai, o 58 proc. nepalankiai.
„Baltijos tyrimų“ Marketingo direktoriaus, sociologo Romo Mačiūno teigimu, teigiami 20-25 proc. ir neigiami – 55-60 proc. A. Zuoko vertinimai stabiliai laikosi beveik visą pastarąją Vilniaus mero kadenciją. Paskutinį kartą fiksuotas kiek žymesnis – 41 proc. į viršų šovęs jo vertinimas buvo tik pačioje kadencijos pradžioje.
A. Zuoką rinkėjai ir garbino, ir nekentė. Jo reitingų dugnas buvo fiksuojamas 2006 metų sausio-vasario mėnesiais, kai teigiamai vertinančiųjų tebuvo 16 proc., o turinčiųjų neigiamą nuomonę – 68-70 proc.
Rinkėjų šlovės spinduliuose jis galėjo maudytis 2003 metų rugsėjį-spalį . Tuo metu 61-62 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų jį vertino palankiai, ir ketvirtadalis – 23 proc. – nepalankiai. Jis buvo ketvirtas tarp dažniausiai minimų šalies visuomenės veikėjų. Nuo 2004 metų birželio kreivė apsivertė, ir nuo tada didesnė dalis gyventojų jį vertina labiau nepalankiai nei palankiai.
Rugsėjo mėnesio vertinimų pagerėjimas susijęs su tuo, kad tuo metu jungėsi partijos, jis tapo partijos (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). – ELTA) pirmininku. Manau tai – didesnio žiniasklaidos dėmesio jam nuopelnas, kad jo vertinimai pagerėjo“, – teigė R. Mačiūnas.
Tuo tarpu politologas M. Jastramskis 4 proc. reitingo pokyčio į gerą nelinkęs sureikšminti, jis beveik palenda po 3 proc. paklaidos ribomis. Esą išvadoms daryti dar reikia pasižiūrėti, ar ši tendencija išsilaikys.
„Prielaidų tam yra, nes artėjant savivaldos rinkimams Vilniaus miesto meras darosi labiau matomas. Nors dalis kandidatų bandys atakuoti valdantįjį, bet A. Zuokas labai neblogai su tuo susitvarko“, – teigė M. Jastramskis.
Politologo vertinimu, partijos įsikūrimas nebus lemiamas veiksnys A. Zuokui.