8 val. ryto VRK buvo suskaičiavusi beveik visų savivaldybių rinkimų apylinkių balsus. Iš 1970 ryte buvo suskaičiuoti 1969 apylinkių balsai. Savivaldybių tarybų rinkimuose pirmauja Visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie bendrai surinko 26,76 proc., o iš partijų – pirma Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 16,03 proc., antra Lietuvos socialdemokratų partija – 13,26 proc. , trečia – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 11,14 proc. Ketvirti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 5,89 proc.
Konservatoriai į rinkimus žengė ambicingai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis metė pirštinę visiems varžovams praėjusią savaitę per interviu DELFI pareiškęs, kad jo partija bus pirmoji pagal surinktų savivaldybės tarybos mandatų skaičių.
„Mes paprastai į savivaldos rinkimus žiūrime per Tarybos mandatų skaičių. Per 2015 m. rinkimus buvome antri, socialdemokratai buvo pirmi, „valstiečiai“ – kažkur stipriai žemiau. Mūsų lūkestis šį kartą pagal mandatų skaičių būti pirmiems“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Antroji vieta, pagal jo prognozes, turėjo atitekti socialdemokratams, o trečioji – visuomeniniams komitetams. Už jų turėjo likti „valstiečiai“, pagerinę savo ankstesnį rezultatą.
Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis netruko pasijuokti iš tokių prognozių.
„Manau, kad po savivaldos rinkimų bus galima paklausti G. Landsbergio, kaip jis skaičiavo, kad mes taip blogai pasirodysime savivaldybių rinkimuose, o jie laimės rinkimus. Man beliks sekmadienį pasijuokti iš to teiginio. Manau, kad savivaldybių rinkimai parodys, kad jis neteisus“, – sakė R. Karbauskis.
Kritikavo visuomeninius komitetus
Konservatoriai – tiek dabartinis partijos lyderis, tiek garbės pirmininkas negailėjo kritikos visuomeninių komitetų įsigalėjimui.
„Pati tendencija manęs nestebina, yra mažiau atsakomybės. Koks nors susitepęs politikas susilauktų tikrai labai neigiamo dėmesio ir sulauktų pašalinimo, tačiau dabar visa tai tarsi net nesutrukdo jam toliau eiti pareigas. Vieną iš labiausiai oligarchizuotų pavyzdžių matome Druskininkuose ir Kaune. Tai yra blogai. Politikai, kurie ateina iš verslo, yra linkę gravituoti ten, kur jų interesai yra geriausiai įgyvendinami. Deja, ši tendencija sustiprėjo būtent dabar“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Konservatorių patriarchas V. Landsbergis teigė, kad visuomeniniai komitetai, jo supratimu,yra ir nesusipratimas, ir išmėginimas demokratijai.
„Nes varžosi tarpusavyje nacionalinės partijos ir parapijiniai susibėgimai. Tai – visai netolygios varžybos. Parapiniai gali akcentuoti, kad jiems rūpi šitos vietovės reikalai: „mes – už Balbieriškį arba dar už kokį nors miestelį“, – sakė V. Landsbergis.
Be po, pasak jo, dar nėra aišku, kurioje pusėje tie komitetai stovi.
„Tam tikra prasme rinkimai dar nepasibaigė. (…) Jie jau išrinkti, o mes dar nežinome, kas jie tokie“, – sakė V. Landsbergis.
Konservatorių patriarcho manymu, ar sugebės partijos sėkmingai veikti prieš visuomeninius komitetus priklausys nuo jų veiklos.
„Tai priklauso nuo jų veiklos – ne per pačius rinkimus, o per tą laikotarpį tarp rinkimų. Tai yra pasitikėjimo klausimas. Laimėti rinkimus tai – ne visai teisingas pasakymas, reikia laimėti pasitikėjimą. O jis laimimas ne tą vieną rinkimų dieną, o per visą kadenciją“, – sakė V. Landsbergis.
Konservatoriai per praėjusius savivaldos rinkimus skausmingai praradę Kauną, dabar viltis deda į naują savo veidą ten – buvusią laikiną Kauno technologijos universiteto rektorę Jurgitą Šiugždienę. G. Landsbergis taip pat išreiškė viltį, kad visuomenėje vis labiau jausis „oligarchizacijos nuovargis“.
Tuo tarpu naktį iš sekmadienio į pirmadienį V. Matijošaitis su savo komitetu „Vieningas Kaunas“ net nelaukė galutinių rezultatų ir po vidurnakčio iššovė šampaną.
Rinkimus lygino su apsilankymu pas gydytoją
Savo refleksija rinkimų tema naktį pasidalinęs parlamentaras iš TS-LKD frakcijos Seime Andrius Navickas konstatavo, kad rinkimų rezultatai buvo visiškai neprognozuojami, tad dabar nevertėtų per daug liūdėti ar džiaugtis.
„Politinėms partijoms ir komitetams - tai tarsi apsilankymas pas gydytoją, kuris atlieka echoskopiją ar rentgeną. Na, o mums, kurie balsavome, dabar reiks gyventi su savo balsavimų padariniais“, – feisbuke rašė A. Navickas.
Pasak politiko, liūdniausia turėtų būti liberalams, matant, kaip baigėsi jų kova su vidiniais disidentais. A. Gentvilas, M. Nagevičius patyrė visišką fiasko.
„Jei Kaune liberalai liks anapus Tarybos, tai galima bus sakyti – viskas. Tuo labiau, kad Gelūnas pasitraukė iš politikos, o Gailius keis parlamentaro kėdę į mero“, – rašė A. Navickas.
Jo nuomone, TS-LKD turėtų liūdnai atsidusti taip pat. Bent jau dėl to, kad nepavyko nugalėti nė viename didesniame mieste.
„Vilniuje buvo tikėtasi tikrai geresnių rezultatų. Panevėžyje ir Klaipėdoje svajota apie antrą turą. Tačiau tikrai negalėčiau sakyti, kad TS-LKD rinkimai buvo prasti. Pavyko išlaikyti pozicijas praktiškai visur, kur turėjome merus. (Tiesa, ne Kretingoje, bet vietoj jos turime geras pozicijas Anykščiuose.) Beje, Kaunas liko politiškai dvispalvis. Manau, kad TS-LKD tai ilgainiui gali būti į naudą“, – rašė A. Navickas.
Jis prisipažino asmeniškai tikėjęsis solidesnio rezultato Vilniuje.
„Labai labai gaila, kad Artūrui Klėjui nepavyko Lazdijų rajone. Dabar ten reikės labai daug kantrybės.
Beje, iš karto galiu pasakyti, kad labiausiai nuliūdino rezultatai Širvintų rajone ir Druskininkuose. Diktatūrinį valdymo stilių pakeisti labai sunku. Yra ženklų, kad „buvusieji“ grįžta Kėdainiuose. Tiesa, ten kol kas maišalynė“, – rašė A. Navickas.
Jo vertinimu, kovoje tarp valstiečių-žaliųjų ir konservatorių – lygiosios.
„Ar pasitvirtino R. Karbauskio pažadas, kad jie laimės visus rinkimus? Ne. Tačiau neišsipildė ir mano palinkėjimas, kad jau pasimatytų jų pabaigos pradžia. Šachmatų terminologija, jų politinė partija baigėsi lygiomis“, – rašė A. Navickas.
Jo vertinimu, po šių rinkimų gali džiaugtis socialdemokratai.
„Pirmiausia, jie parodė, kad su jais konkuruojantys socialdarbiečiai yra ne tos politinės kategorijos žaidėjas. (…) Tiesa, nesėkmės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje neleidžia jų pasirodymo vadinti tvirta sėkme“, – rašė A. Navickas.
Politiko vertinimu, Lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga pasirodė tikrai solidžiai ir pagal pajėgumus.
„Vilniuje nė kiek neišsigando nerangaus „Lokio“, o rajone tik dar labiau įtvirtino savo valdžią. Aišku, neapsieita ir be netekčių. Pavyzdžiui, Širvintos, bet šiaip jau V. Tomaševskis turėtų ramiai atsidusti“, – rašė A. Navickas.
Politikas svarstė, kad Darbo partijos viltis prieš Europos Parlamento rinkimus išaugo, o Tvarka ir teisingumas, nors išsilaikė keliose tradicinėse vietose, tačiau „rezultatas didesnės energijos ateičiai, vargu, ar suteiks“.
„Nesėkmė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose svarbiuose miestuose. Pasirodymas nebuvo tragiškas, bet nuosaikiai prastas“, – rašė A. Navickas.
Jį nustebino Povilas Urbšys. „Dar labiau nustebino Šiaulių meras Visockas. Nemaniau, kad pastarasis laimės jau pirmame ture, o Povilas, spėjau, kad liks trečias. Dabar Panevėžyje bus gladiatorių kova: Račkauskas prieš Urbšį. Antra gladiatorių kova vyks Molėtuose, kur konservatorius Jauneikis kausis su nuo konservatorių atskilusiu Kildišiumi“, – rašė A. Navickas.
Komitetai nebėra politikos naujokai
Galimybė rastis visuomeniniams rinkimų komitetams atsirado po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad nuostata, kad savivaldos rinkimuose gali dalyvauti tik politinių partijų atstovai prieštaravo Konstitucijai.
Po šito išaiškinimo grynoji proporcinė rinkimų sistema savivaldoje buvo pakeista mišriąja rinkimų sistema, tai yra buvo leista dalyvauti ir piliečiams, nebūtinai susijusiems su politinėmis partijomis. Jau 2011 m. rinkimai vyko pagal naują tvarką.
Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas yra sakęs, kad galimybė panašiems politiniams dariniams dalyvauti savivaldos rinkimuose egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Apžvelgdamas, kokią proporciją savivaldybių tarybos užėmė atstovai, kurie buvo išrinkti per visuomeninius rinkimų komitetus arba išsikėlė asmeniškai, G. Šumskas yra teigęs, kad 2011 m. tokių buvo 5 proc. , o 2015 m. – 9 proc. Estijoje, kuri šį institutą turi nuo nepriklausomybės pradžios, maždaug ketvirtadalį mandatų savivaldoje gauna tokiu būdu išrinkti atstovai. „Galbūt, ir mes kažkada turėsime panašią situaciją“, – spėjo G. Šumskas.
Komitetai stipriai lenkia partijas pagal kandidatūrų kėlimą.
„2011 m. tendencija buvo tokia, kad komitetų buvo pusantro karto daugiau negu partijų. 2015 m. komitetų jau buvo dvigubai daugiau negu partijų. 2019 m. šita proporcija dar labiau išaugo, ir yra penkis kartus daugiau registruotų visuomeninių rinkimų komitetų negu politinių partijų“, – prieš rinkimus surengtame analizės apie visuomeninius komitetus pristatyme sakė G. Šumskas.
Mažėjant gyventojų skaičiui, šiemet buvo renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per 2015 metų rinkimus.
Iš viso rinkimuose dalyvavo 13 tūkst. 662 kandidatai, iš jų dėl mero posto varžosi 410. Rinkimuose kandidatų sąrašus kėlė 14 partijų ir 90 visuomeninių rinkimų komitetų, sudaryta 14 partijų koalicijų. Rinkėjų sąrašuose buvo įrašyti 2 mln. 458 tūkst. 121 rinkėjas – 93 tūkst. mažiau nei per 2015-ųjų rinkimus
