„Perskirstėme maksimaliai turimą ginkluotę tam, kad atsisakytume karinių ginklų, tai yra „Kalašnikovo“ automatų“, - žurnalistams Prezidentūroje sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Šis sprendimas priimtas po dviejų incidentų Vilniuje, kai vienas pareigūnas netyčia peršovė benamiui koją, o kitas leido įtariamajam pagrobti automatą ir su juo pasprukti.
Susitikime su prezidente dalyvavęs policijos generalinis komisaras L. Pernavas vėliau žurnalistams sakė, kad bus papildomai investuojama į policijos pareigūnų rengimą, mokymus, pasirengimą reaguoti į nestandartines ir krizines situacijas. Policijos vadovo teigimu, po ketvirtadienį vykusių ginkluoto bėglio gaudynių Vilniuje maksimaliai perskirstyti pareigūnų turimi automatiniai ginklai, kad kuo mažiau policininkų patruliuotų su senais „Kalašnikov“ automatais.
„Liks pistoletai ir kiti automatiniai ginklai, ne „Kalašnikov“ sistemos automatai“, – teigė L. Pernavas.
Anot generalinio komisaro pirmadienį taip pat bus sprendžiama kiek ilgai gatvėse policininkai dar patruliuos su automatiniais ginklais.
Įvardinti trys svarbiausi iššūkiai
Prezidentė ragina kitąmet valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų vidaus saugumo tarnyboms, tačiau tai turėtų būti daroma ne asignavimų krašto apsaugai sąskaita.
„Šiame susitikime buvo kalbama, kad prezidentė palaikytų finansavimo didinimą viešojo saugumo tarnyboms, tačiau ne gynybai skirtų pinigų sąskaita“, - žurnalistams Prezidentūroje sakė Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Tačiau ji pridūrė, kad Lietuva susiduria su naujais geopolitiniais iššūkiais. Pasak D.Ulbinaitės, „agresyvi kaimynystė šalies rytuose, gilėjanti emigracijos krizė ir nauja terorizmo banga Europoje“ reikalauja sustiprintą dėmesį skirti ne tik karinei šalies gynybai, tačiau ir saugumo stiprinimui šalies viduje.
„Tai reiškia naujas užduotis Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT)“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.
Anot D. Ulbinaitės, žmonės neturi abejoti viešąjį saugumą užtikrinančių pareigūnų profesionalumu, o kilus krizei valstybės viduje, jos valdymo sistema turi veikti nepriekaištingai.
„Tam reikia integruoto operacijų valdymo centro ir naujo krizių valdymo įstatymo“, – pabrėžė D. Grybauskaitės atstovė.
Susitikime su už vidaus saugumą atsakingų institucijų atstovais prezidentė pirmadienį pabrėžė, kad visuomenė neturi abejoti pareigūnų profesionalumu ir pasirengimu.
„Pastarųjų dienų įvykiai – gėdingos operacijos dėl neatsakingo ginklo naudojimo, incidentai pasienyje, žudynės Kražiuose, – pasak Prezidentės, tapo savotiškais testais, kurie parodė, kad visuomenės saugumui šalies viduje reikia daugiau dėmesio“, – po susitikimo žurnalistams sakė Prezidentės atstovė Daiva Ulbinaitė.
„Pareigūnams kartais pritrūksta geresnio parengtumo, žinių ar įgūdžių, kaip elgtis kritinėse situacijose. Todėl šiame susitikime buvo kalbėta apie tai, kad būtina skirti daugiau dėmesio ir laiko pareigūnų mokymams, praktiniam rengimui, krizinių situacijų simuliacijoms, ginklo ir streso valdymui, pareigūnų motyvavimui“, – pridūrė D. Ulbinaitė.
Susitikime, kuriame dalyvavo policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius ir Policijos specialiųjų operacijų rinktinės „Aras“ vadovas Viktoras Grabauskas bei vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, taip pat buvo kalbama apie finansavimą už viešą saugumą atsakingoms institucijoms – kitąmet joms bus prašoma skirti papildomai 18 mln. eurų, iš kurių 8 mln. bus prašoma policijai.
„Būtina užtikrinti, kad šios lėšos būtų skirtos pareigūnų motyvavimui“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.