„Išbaigti mūsų Sąjungą – aiškus Europos strateginis ir saugumo interesas. Ukrainos ateitis yra Sąjungoje. Vakarų Balkanų ateitis yra Sąjungoje. Moldovos ateitis yra Sąjungoje“, – kalbėjo EK pirmininkė.
Landsbergis: norėčiau, kad ši formuluotė taptų praktiniais žingsniais
Tai – paskutinė U. von der Leyen kalba šioje jos kadencijoje. Ją pakomentavo G. Landsbergis, paragindamas žodžius paversti realiais veiksmais kuo greičiau.
„EK pirmininkė pabrėžė aiškiai – Ukrainos ateitis yra ES. Labai norėčiau, kad ši formuluotė taptų praktiniais žingsniais pilnavertės Ukrainos narystės ES link dar šiais metais. Turime suprasti, jog giname Europą Ukrainoje – ir tai nėra tik graži retorinė frazė, bet labai svarbios, labai trapios mūsų tikrovės atspindys.
Jei neapginsime Europos saugumo architektūros Ukrainoje, fronto linija labai realiai gali persikelti čia, į mūsų gatves. ES istorija įrodo, kad viskas, ką laikome ES sėkmės istorija, prasidėjo nuo drąsaus žingsnio į nežinomybę. ES išliks stipri ir vieninga geopolitinė Sąjunga, vadovaujama vertybių, idėjų ir principų“, – komentare žiniasklaidai sakė G. Landsbergis.
Sinkevičius: įsipareigojimas Ukrainai buvo dar kartą pakartotas
Kalbą feisbuke įvertino ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Kadencijos pradžią lydėjo vienos ambicingiausių politinių transformacijų ES istorijoje pažadas. Tai nėra politinis lozungas – aibė įvykdytų reformų kalba už save. Būtent todėl Europos Komisijos Pirmininkė priminė apie artėjančius rinkimus ir padėkojo Europos parlamentui už vaidmenį „vienoje ambicingiausių transformacijų Sąjungos istorijoje“, taip pat priminė, kad Europos Komisija įvykdė apie 90% 2019 metais pateiktų savo pažadų.
Uršula von Der Leyen nenaudojo nei karo Ukrainoje, nei COVID19 pandemijos kaip pasiteisinimo – metinis pranešimas yra ataskaita visiems europiečiams už mūsų, Europos Komisijos darbotvarkę. Kur yra politinis pažadas, ten turi būti ir rezultatai“, – rašė EK narys.
Jo vertinimu, pagrindinė U. von der Leyen pranešimo žinutė telpa po žodžiais „kai Europa yra drąsi, mes galime pasiekti rezultatų“.
„Rezultatų aptarimas prasideda nuo priminimo, kad Žaliasis Kursas visų pirma buvo ekonominė iniciatyva – tai ir investicijos, ir darbo vietos, bet taip pat ir mūsų atsakomybės jausmas prieš ateities kartas. Tas pats pasakytina ir apie skaitmenizacijos reformas – tai ne vien technologijos ir lėšos, tačiau ir tapimas žmogaus teisių virtualioje erdvėje pasauliniais lyderiais.
Kartais gali būti sunku apčiuopti politikos rezultatus, tačiau Žaliojo Kurso rezultatus jau vis labiau galima užčiuopti ir plika akimi“, – teigė V. Sinkevičius.
Jis aprašė kai kurių valstybių investicijas ir įvairias ES iniciatyvas.
„Beje, Komisijos Pirmininkė mums taip pat primena, kad Europoje ne tik daug skirtingų tautų, bet ir biologinės įvairovės. Atskirai primindama mums, kad mūsų Baltijos jūra taip pat yra absoliučiai unikali – didžiausia „sūri“ vidaus jūra pasaulyje.
Tad čia yra antroji itin svarbi Europos Komisijos pirmininkės žinutė – žaliasis kursas įgauna pagreitį tiek politine, tiek ekonomine, tiek saugumo prasme. Kitaip tariant, politinė vizija įgauna apčiuopiamą kūną. Beprecedentėmis iniciatyvomis gamtai apsaugoti. Tūkstančiais naujų darbo vietų. Vykstančia industrijos plėtra. Sparčia transformacija energetikoje – nesvarbu, ar kalbame apie augančią atsinaujinančią energetiką, ar rusiškų dujų atsisakymą“, – akcentavo eurokomisaras.
V. Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį į EK pirmininkės kalbos dalį, skirtą Ukrainai.
„2022 metų kovo 4 dieną Ukrainos žmonėms suteiktos prieglobsčio teisės visoje ES šiandien jau turi skaičius – kas penktas Ukrainos vaikas yra saugus nuo Rusijos agresijos mūsų bendrijos valstybėse. Iš viso daugiau nei 4 milijonai ukrainiečių, pusė jų – moterys.
Prieglobstis karo pabėgėliams – simbolinis momentas Europos Sąjungai, kurios įkūrėjai, politiniai ir dvasiniai tėvai, visi buvo nukentėję nuo karo, praleido savo gyvenimą reflektuodami karo baisumą, neišvengiamumą ir bendros europinės sąjungos atsiradimą matė kaip vienintelę panacėją nuo karo Europoje“, – teigė V. Sinkevičius.
„Šiais metais ji savo kalbos dalį apie Ukrainą pradėjo nuo tragiškos ukrainietės mamos istorijos, kuri gavusi prieglobstį Čekijoje – vėliau grįžo į Ukrainą dokumentuoti karo nusikaltimų. Deja, po metų jos gyvenimą tragiškai nutraukė rusijos balistinė raketa. Su ja drauge buvęs rašytojas iš Kolumbijos šiandien dalyvauja kampanijoje skirtoje aktualizuoti Rusijos karo nusikaltimus Lotynų Amerikoje.
Ir tai atspindi tą pokytį, kuris įvyko per metus laiko. Mes jau nekalbame apie Europą, kuri diskutuoja apie savo atsakomybės ribas. Apie tai byloja ir rezultatai“, – tęsė eurokomisaras.
Vardindamas ES paramą Ukrainai, V. Sinkevičius akcentavo, kad, anot jo, negalima paneigti Europos lyderių prisiimtos atsakomybės karo metu.
„Apie tai byloja ne tik skaičiai ir faktai, tačiau ir diplomatiniai gestai – 2023 metų vasario 2-ą dieną visa Europos Komisija drauge aplankėme Kyjivą, taip nusiųsdami žinutę ne tik Rusijos režimui bei Ukrainos žmonėms, tačiau ir ES valstybių vadovams, kurie dar abejojo dėl ES kandidatės statuso suteikimo Ukrainai.
Todėl daugelis turbūt niekada nesupras, kiek darbo ir bemiegių naktų pareikalavo tai, kad šiandien Ursula von Der Leyen visų mūsų komisijos narių vardu, ir visos Europos Sąjungos vardu galėtų dar kartą pakartoti: „Ukrainos ateitis yra mūsų Sąjungoje. „ Prieš metus Komisijos pirmininkė sakė, kad „remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“ – tai buvo ne tik pažadas Ukrainai, tai buvo ir mūsų įsipareigojimas padaryti viską, ką galime, kad tą paramą užtikrintume. Ir šiandien tas pažadas vėl buvo pakartotas“, – pridūrė V. Sinkevičius.
Blinkevičiūtė: parama Ukrainai ir rūpestis žmonių gerove išlieka svarbiausiais prioritetais
Įspūdžiais po Komisijos pirmininkės kalbos pranešime spaudai pasidalino ir europarlamentarė, socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Jos teigimu, EK pirmininkės žodžiuose atsiskleidė „ne tik nepalaužiamas ryžtas spręsti geopolitines problemas, didinti paramą Ukrainai, bet ir nuoširdus rūpestis Europos gyventojais, išgyvenantiems sunkią gyvenimo kaštų brangimo krizę“.
„Gyvename vadinamojoje polikrizėje, kuomet žmonės visoje Europoje jaučiasi nesaugūs dėl keleto, tuo pat metu įsiplieskusių, krizių. Kalbu apie COVID pandemijos pasekmes Europos ekonomikai, apie prasidėjusį karą Ukrainoje, milžinišką kainų kilimą visose srityse, klimato krizę. Skaičiai kalba patys už save: neseniai padarytos Eurobarometro apklausos rodo, kad 7 iš 10 žmonių Europoje jaučia nerimą dėl karo Ukrainoje bei padidėjusių pragyvenimo kaštų.
Todėl svarbu, kad visus šiuos iššūkius Von der Leyen savo kalboje atliepė konkrečiai ir parodė, kad Europa šiuo sunkiu laikotarpiu ne tik rūpinsis savo žmonėmis, tačiau ir savo pavyzdžiu rodys visam pasauliui, kaip spręsti šias krizes efektyviai, pažangiai, stiprinant Europos šalių solidarumą, nekurstant nesantaikos“, – pranešime spaudai sako V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratės nuomone, svarbu tai, kad paramos Ukrainai didinimas tapo svarbiausiu Von der Leyen kalbos aspektu.
„Kaip jau minėjau, visoje Europoje žmonės jaučiasi nesaugūs dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Todėl Von der Leyen pabrėžė, kad Europa privalo stiprinti gynybinį bendradarbiavimą, – užtikrinti, kad kuo didesnė gynybinė ir finansinė pagalba pasiektų Ukrainą ir jos žmones. EK pirmininkės žinutė aiški: privalome siekti teisingos taikos Ukrainoje, kurios sąlygas diktuotų ne diktatorius Putinas, o patys ukrainiečiai. Taigi, turime ir toliau padėti Ukrainai apsiginti, tam, kad ši atgautų visišką suverenitetą ir artėtų prie įstojimo į ES“, – vertino V. Blinkevičiūtė.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį, jog EK pirmininkė nepamiršo ir kasdienių gyventojų problemų, tokių kaip pragyvenimo kaštų augimas, nelygybė, nedarbas.
