DELFI jau rašė, kad kartais tai, kas vyksta vestuvėse, neretai atima žadą net vestuvių planuotojoms. Šios profesijos atstovai taip pat papasakojo, kad neretai jaunavedžių svajonės stipriai prasilenkia su realybe ir papasakojo apie vestuves, kurios tapo košmarais. Savo įspūdžiais iš vestuvių, kuriose teko dalyvauti, dalijosi ir svečiai. Šį kartą prabilo vestuvininkus aptarnaujantis personalas.
Lietuvaičių nugirdytas prancūzas įkliuvo policininkams – vadavo ir jaunoji
Perskaičiusi pastaruosius tekstus į DELFI kreipėsi barmene prisistačiusi mergina, kuriai teko dirbti ne vienerių vestuvių metu. Ji pripažino iki šiol negalinti pamiršti vestuvių, kurias vienijo didžiausia lietuvių yda – besaikis alkoholio vartojimas.
„Jaunikis prancūzas vedė gražią lietuvaitę. Šventė buvo panaši į gedulingus pietus, nes svečiai nemokėjo susikalbėti. Alkoholio nebuvo, tik po taurę vyno. Po vidurnakčio jaunikis išvežė savo svečius į viešbutį Palangoje, o štai tada likę lietuviai išsitraukė viską, ką turėjo, ir prasidėjo tikras balius“, – pasakojo mergina.
Anot jos, šventė tęsėsi iki paryčių, bet be problemų nebuvo apsieita. Lietuvaičių nugirdytas jaunikis vairavo išgėręs, tad įkliuvo policijos pareigūnams. Jo vaduoti išskubėjo ne tik draugai, bet ir mylimoji.
Susipyko dėl vestuvinio šokio:
Savo ruožtu kitose vestuvėse, pastebėjo barmenė, alkoholis padėjo atsipalaiduoti ir išlaisvinti giliai slėptas mintis.
„Būsima jaunoji su mama labai rūpinosi vestuvių švente ir maistu. Pamaniau, kad bus graži, labai sklandžiai praeisianti puota. Atėjus tai dienai viskas iš pradžių buvo puiku. Laukėme sugrįžtant jaunųjų su poromis. Tik kai piršliai paskelbė apie pirmąjį jaunųjų šokį, jaunikis su alkūne kumštelėjo nuotakai sakydamas: „Davai, einam“. Jaunoji atrėžė, kad nenori. Žodžiu, po kivirčo jaunoji pasiuntė svečius toli toli ir išėjo į lauką (kaip spėju, parūkyti). Svečiai liko pasimetę. Toliau balius buvo dar keistesnis. Pabroliai man pradėjo nuo stalo nešti tortą, šampaną. Galiausiai prie jų prisijungė ir jaunikis. Išgėrė, pasipasakojo, kaip nenorėjo vesti. Po kelių metų sužinojau, kad jie išsiskyrė“, – pasakojo mergina.
Savo ruožtu DELFI kalbinti sodybų ir restoranų, kuriuose lietuviai pamėgę švęsti savo vestuves, atstovai, nors ir patvirtino, kad besaikis alkoholio vartojimas vestuvių metu sukelia nemažai problemų, atvirauti apie konkrečius atvejus, kai nuo pernelyg apsvaigusių vestuvininkų nukentėjo jų valdomas turtas, nebuvo linkę. Savo klientų paslaptis jie itin saugo ir baiminasi, kad šie nebūtų atpažinti.
Kokia šventė be dūžių?
„Kokia šventė be dūžių?“, – paklaustas apie tai, ar alkoholio padauginę lietuviai vestuvių metu kelia problemas, sakė Molėtų rajone esančio Luokesų dvaro savininkas Donatas Javaišis.
Jis prasitarė, kad vienos įsimintiniausių ir nuostolingiausių vestuvių vyko pernai, tačiau daugžodžiauti apie jas jis nebuvo linkęs.
Anot D. Javaišio, daugumos problemų, kurias galėtų sukelti pernelyg įsiaudrinę vestuvių svečiai, jiems pavyksta išvengti dėl to, kad švęsti pas juos dažniausiai renkasi kultūringi jaunavedžiai.
„Visi žino savo vietą, tvarkingai. Jei švenčia kokioje kaimo bakūžėje gal vienaip atsipalaiduoja, mūsų lygis šiek tiek aukštesnis, tai ir svečiai atitinkamai jaučiasi“, – tikino jis.
Pinigų netaupo
D. Javaišis pasakojo, kad šiemet vykusios vestuvės išsiskyrė tuo, kad daugiau darbo jų metu turėjo vestuvių planuotojai. Beje, daugelis šiame dvare šventusių asmenų atsisakė muzikantų ir samdė tik renginio vedėją bei didžėjų. Daugiau dėmesio šiemet skirta ir aplinkai, kurioje buvo švenčiama.
„Pastebėjome, kad ir daugiau pinigų lietuviai išleido. Svečių į vestuves šiemet kvietė panašių skaičių kaip ir praėjusiais metais apie 50-60, bet vestuvininkų biudžetas šiemet buvo didesnis. Daugiau sau leidžia, gėrimams netaupo. Matyt, euras įtakos nepadarė“, – šyptelėjo dvaro savininkas.
Anot jo, šis vestuvių sezonas išsiskyrė tuo, kad nemažai vestuvių vyko ne tarp dviejų lietuvių, bet tarp mišrių porų.
Ieškojo originalumo
Su tuo sutiko ir Bebrusų dvaro atstovė Agnė. Anot jos, 90 proc. tokių vestuvių atvejų jaunasis būdavo užsienietis, o jaunoji – lietuvė.
„Labai ryški tendencija, kad svetur išvykę lietuviai vestuves švenčia Lietuvoje. Dažniausiai emigrantų antroji pusė būna ne lietuvių tautybės. 90 proc. atveju ne lietuvis būna vyras“, – šyptelėjo pašnekovė.
Anot jos, mišrios poros vestuvių metu pageidauja lietuviškų tradicijų, jiems labai svarbu švęsti pagal papročius.
„Pastebėjome, kad svečiam laibai svarbu maistas, aplinka. Alkoholis, žinoma, taip pat. Yra labai daug įvairių žmonių. Vieniems tai – problema, kitiems – ne. Pas mus ateinantys žmonės dažniausiai nepageidauja vartoti labai daug alkoholio, antrąją dieną jo paprastai visiškai atsisakoma. Bet, aišku, būna visaip“, – mįslėmis kalbėjo dvaro atstovė.
Šventė ilgai ir originaliai
Vilniaus rajone esančios vilos „Vila Nora“ vadovė Nora Gargasienė taip pat tikino, kad audringų vestuvių šiemet išvengti jiems pavyko.
„Kažkaip šiemet viskas gražiai. Jei kas ką sulaužė, atsiskaitė. Anksčiau žmonės labiau gerdavo, tai visko pasitaikydavo. Pavyzdžiui, kartą išlaužtas duris radau paguldytas lovoje, apklotas. Taip, matyt, paslėpti bandė“, – juokėsi pašnekovė.
Ji pasakojo, kad šiemet nemažai vestuvių teko surengti emigravusiems lietuviams, kurie dirba ir gyvena užsienyje, tačiau švęsti savo meilės šventę panoro Lietuvoje
„Jie švenčia šiek tiek kitaip nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Daugiau sau leidžia. Pavyzdžiui, užsisako sodybą trims dienoms“, – pasakojo ji, tačiau pridūrė, kad alkoholio vis dėlto daugiau suvartoja lietuviai, o ne užsieniečiai.
Ji prasitarė, kad šiemet teko stebėti daugiau įdomesnių vestuvių. Ne vieni jaunavedžiai siekė originalumo.
„Vieni staliukus į lauką išsinešė, kiti programas visokias organizavo. Pavyzdžiui, kvietė profesionalius šokėjus, ugnies šou rengiančius atlikėjus. Sakyčiau, kad šiemet vestuvėms nelabai kas taupė“, – pripažino vilos vadovė.