Nusivilimo dėl to, kad Švedija netaps aljanso nare iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, neslėpė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tviteryje rašęs, kad Vengrija nepaaiškino tokio savo delsimo motyvų.
„Lietuva pabrėžia Švedijos svarbą Europos gynybai, todėl NATO viršūnių susitikime Vilniuje pastatysime papildomą kėdę. Nepalikime kėdės tuščios“, – rašė ministras.
Pasipiktinimą Vengrijos sprendimu išreiškė ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Akivaizdu, kad NATO aljansas turi keistis.
Po Vengrijos sprendimo dėl, atrodytų sveiku protu neišvengiamo Švedijos priėmimo, reikia skubių iniciatyvų dėl sprendimo priėmimo proceso aljanse! Turime proaktyviai siūlyti naujus sprendimų priėmimo mechanizmus ir atsisveikinti su pasenusiu reikalavimu nuolatos ieškoti bendro sutarimo“, – teigė S. Skvernelis.
Jis tai įvardijo „apgailėtinu orbanizmu.“
„Po tokio apgailėtino orbanizmo, jei reikėtų aktyvuoti 5 straipsnį Rusijos agresijos Baltijos šalių atžvilgiu, lauktume ne vieno rudens…! Jei vienas iš partnerių gyvena paralelinėje visatoje, negalime visi ignoruoti faktų ir apsimesti, kad tai mums priimtina“, – tęsė S. Skvernelis.
Politikas kreipėsi į Vyriausybę ir prezidentą.
„Raginu Vyriausybę bei Respublikos Prezidentą neužsidengti akių ir aktyviai siūlyti sprendimus mūsų visų saugumo užtikrinimui.
Negalime sau leisti turėti tokios silpnos grandies, jei esame tikras gynybinis aljansas, o ne eilinis pašnekovų klubas“, – pridūrė ekspremjeras.
Seimo opozicijos atstovas, Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Surplys taip pat išplatino viešą kreipimąsi į Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.
„Nenoriu tikėti, kad Jūs nuoširdžiai tikite, jog Rusijos agresija Ukrainoje gali būti pateisinta ir kad galima abejoti Ukrainos teritoriniu vientisumu ar netgi suverenumu. Nenoriu tikėti, kad Jūs iš tiesų tikite, jog Švedijai ne vieta NATO aljanse. Nenoriu tikėti, kad norite būti laikomas Vladimiro Putino ruporu (tiek besitęsiant karui, tiek jam pasibaigus)“, – rašė G. Surplys.
Ir Ukraina, ir ilgamečio neutralumo nusprendusi atsisakyti Švedija, pasak jo, gali tapti svarbiomis NATO saugumo donorėmis, kurios ilgam laikui užtikrins aljanso rytinio flango saugumą.
„Tai – ir egzistenciškai svarbus Vengrijos interesas. V. Putino agresija prieš Ukrainą davė visiškai priešingą efektą jo kėslams. Ukraina atsilaikė ir, galiausiai, nugalės, Rusijos minkštoji galia pasaulyje yra sunaikinta, NATO ir Europos Sąjunga pademonstravo vienybę ir ryžtą, Suomija ir Švedija nusprendė prisijungti prie NATO, o Putino režimo tvirtovė Rusijos viduje ima byrėti.
Todėl prašau Jus Vilniaus NATO Viršūnių susitikime pasirinkti teisingą istorijos pusę, paremiant Švedijos ir Ukrainos narystę NATO. Laiko dar yra ir Jūsų tvirtas būdas leidžia tikėtis, kad visas procedūras galima paspartinti“, – rašė politikas.
Teigia, kad ES užsiaugino „monstrą kišenėje“
Viešai į Vengrijos sprendimą sureagavo ir Laisvės partijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskveičius.
„Kai Orbanas ėjo į valdžią Vengrijoj, Lietuvos politikos grandai plojo katučių – va, sakė, koks puikus „tautinio nacionalizmo“ pavyzdys globalioje Europos Sąjungoje.
Kai Orbanas pasinaudojo gėjais, migrantais ir Sorošu, kurstydamas visuomenės baimes ir susipriešinimą, kai kas džiūgavo dėl „tradicinių vertybių“ atgimimo.
Kai Orbanas grovė nepriklausomą žiniasklaidą ir teismus Vengrijoj – na, sakė, čia jau gal „nesolidu“, bet negi kišiesi į suverenios valstybės reikalus“, – rašė politikas.
Dėl tokio Vengrijos sprendimo, kaip pabrėžė T. V. Raskevičius, mes visi tapome mažiau saugūs.
„Šiandien Orbanas laižo putlerio pėdas ir blokuoja Švedijos narystę NATO. Dėl to visi tapom mažiau saugūs.
Sveikinu užsiauginus Europos Sąjungos kišenėj monstrą“, – pridūrė parlamentaras.
