Pataisa antradienį išbraukta Agnės Širinskienės vadovaujamos Mišrios Seimo narių grupės prašymu. Už klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo 52 Seimo nariai, 32 balsavo prieš, susilaikė 16 parlamentarų.
Pataisos išbraukimą palaikė 12 konservatorių, 13 šios partijos atstovų balsuodami susilaikė. Klausimo išėmimą iš darbotvarkės palaikė ir vienas Liberalų sąjūdžio atstovas.
Neleidžia įkvėpti oro
„Deja, bet Lietuvai oro įkvėpti neleidžia ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai“, – nusivylimo feisbuke neslėpė pataisų autorė, laisvietė Morgana Danielė.
Ji rašo, kad antradienį svarstymui turėjo būti pateiktas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kuris leistų pagalbinio apvaisinimo paslaugą suteikti vaisingo amžiaus vienišoms moterims ir santuokos neįteisinusioms poroms.
Anot jos, tai yra paprasčiausia korekcija, kuri padėtų Lietuvai tiesiog neišsiskirti iš Europos Sąjungos konteksto savo neproporcingais ribojimais.
„Tačiau rytas prasidėjo kitaip nei planuota. Širinskienei pasiūlius klausimą išbraukti iš darbotvarkės, jis buvo pašalintas. Pasirodo, valstiečių Seime yra daugiau, nei skelbiama oficialiai. Saujelė jų slepiasi koalicijos gretose ir nuosekliai balsuoja su opozicija. Jeigu Lietuva nori eiti į priekį kartu su Europa, Seime tiesiog reikia daugiau europietiškai mąstančių žmonių“, – teigia M. Danielė.
Klausimą žada grąžinti
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė feisbuke pasidalijo lentele su balsavimo Seime rezultatais.
„Paskutinį kartą panaši, tik kiek bjauresnė, situacija buvo tik 2017 prie valstiečių, kai Seimas neleido net pateikti Pagalbinio apvaisinimo projekto. Nuo to laiko amžiną embrionų šaldymą ir keletą kitų neadekvačių ribojimų jau esame panaikinę. Šiandien norėjome žengti toliau – leisti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims Lietuvoje gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Lietuvoje iki šiol galioja šios diskriminacinės taisyklės“, – teigia ji.
Pasak A. Armonaitės, vis daugiau žmonių kartu gyvena nesusituokę, todėl dabartiniai ribojimai neatitinka XXI amžiaus realijų, o tokia galimybė jau įteisinta ir Latvijoje, ir Estijoje.
Ministrės teigimu, kasmet pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudojasi daugiau kaip 1 tūkst. porų, gimsta keli šimtai vaikų.
A. Armonaitė pabrėžia, kad pakeitus įstatymą, laimingų žmonių Lietuvoje būtų daugiau.
„Todėl jiems privalome padėti. Nuotraukoje balsavimas dėl Agnės Širinskienės pasiūlymo braukti klausimą iš šios dienos posėdžio darbotvarkės. Gaila, kad telkianti Agnės lyderystė patraukė ir dalį valdančiosios koalicijos frakcijų narių. Klausimą grąžinsime į darbotvarkę netrukus“, – rašo ji.
ELTA primena, kad antradienį Seimui buvo planuojama siūlyti papildyti pagalbinio apvaisinimo įstatymą, leidžiant šią procedūrą atlikti ne tik susituokusioms, bet ir santuokos nesudariusioms poroms, taip pat vienišoms moterims.
Pasak įstatymo pakeitimo iniciatorės, Laisvės partijos atstovės Seime M. Danielės, pagalbinio apvaisinimo paslauga šiuo metu Lietuvoje legaliai gali pasinaudoti tik susituokusios poros.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą yra pasirašę įvairių frakcijų Seime atstovai, kai kurie opozicijos nariai, tačiau, kaip Eltai teigė M. Danielė, lūkesčių šio įstatymo pakeitimo priėmimui ji per daug nepuoselėjusi.
Šiuo metu Lietuvoje 5 pagalbinio apvaisinimo įstatymo straipsnis numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Tiesa, partnerystės sutarties Lietuvoje kol kas nėra
Susituokusi pora, besikreipianti dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros, šiuo metu turi pateikti asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, procedūros atlikimui įstatyme reikalaujamus medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir įstatymo nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.
