Rusijos pajėgos smogė svarbiausiems Zaporižios miesto infrastruktūros objektams. Laimei, sugriauti tik pramoniniai pastatai, o gyventojai – nenukentėjo. Nuo spalio pradžios Rusija sudavė daugiau kaip 300 smūgių elektrinėms, sunaikindama maždaug trečdalį šalies energijos gamybos pajėgumų.
Kyjivo meras perspėjo, kad sostinės elektros tinklas veikia avariniu režimu, o energijos tiekimas sumažėjo net 50 procentų nuo prieškarinio lygio. Savaitgalį kai kuriose miesto dalyse sutrikus tiekimui, parduotuvių savininkai naudojasi generatoriais.
„Labai nepatogi situacija, kartais elektros nėra dieną, kartais naktį. Tiesiog nutrūksta tiekimas. Nieko nepadarysi, turime tai ištverti“, – kalbėjo viena prekybininkė.
Tuo metu Rusija skelbia, kad baigė mobilizaciją. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Vladimirui Putinui pranešė, jog baigtas mobilizuotų asmenų išsiuntimas.
„Piliečių šaukimas buvo sustabdytas. Jūsų iškeltų 300 tūkst. pašauktų žmonių užduotis yra įvykdyta. Jokių papildomų užduočių neplanuojama. Kariniai komisariatai, kaip specialiosios karinės operacijos, karius toliau rinks priimdama savanorius ir norinčiuosius kariauti pagal kontraktą“, – sakė S. Šoigu.
Vis dėl to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pareiškė, kad nepaisant mobilizacijos, Rusija kare pažangos nedaro. Esą nors Maskva turi daugiau ginklų ir karių, jai nepavyksta užimti naujų teritorijų.
„Priešas bando išlaikyti laikinai užgrobtas teritorijas, sutelkdamas jėgas į gynybos pajėgų veiksmų tam tikromis kryptimis suvaržymą. Neatsisakydamos vykdyti puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptymis“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksandr Štupun.
Ukrainiečiams tęsiant kontrpuolimą rusų okupuotame Chersone, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija verčia zona be civilizacijos. Esą ten Rusijos karių jau yra daugiau nei civilių.
Okupantai, esą, iš vietos ligoninių išveža visą įrangą ir vaistus. Negana to, rusų kariai persirengia civilių drabužiais ir persikelia į privačius namus.
„Noriu kreiptis į visus mūsų žmones, esančius šiuose okupuotose miestuose ir rajonuose – darykite viską, kad padėtumėte vieni kitiems, nepaisant jokių okupantų veiksmų. Ukrainos vėliavos ten sugrįš, mes grįšime į normalų gyvenimą, bet jums reikia ištverti šį laiką. Tai laikas, kai net okupantai patvirtina, kad negali likti Ukrainos teritorijoje, todėl bando vogti medicinos įrangą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriame esą matyti sprogimas Rusijos okupuotame Kryme įsikūrusiame Sevastopolyje. Ukrainiečiai teigia, kad įlankoje sprogo keli Juodosios jūros laivyno karo laivai. Rusija pranešė, kad apgadintas tik vienas laivas ir apkaltino Jungtinę Karalystę, padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos laivyną.
Rusija ir Ukraina vėl apsikeitė karo belaisviais. Šį kartą namo grįžo 52 ukrainiečiai. Tarp jų – du kariai, vadovavę pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai, bei jūreiviais iš Gyvačių salos.
Tuo metu JAV skelbia apie papildomą paramą Ukrainai.
„Departamentas skelbia apie naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 275 milijonus eurų, siekiant patenkinti svarbiausius Ukrainos saugumo ir gynybos poreikius“, – teigė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.
Nuo karo pradžios JAV jau skyrė Ukrainai karinės pagalbos už beveik 20 milijardų eurų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Maskvos kerštas
Po dronų atakų prieš jos laivus okupuotame Kryme, Maskva ėmėsi keršto. Karo pradžioje Rusija užblokavo Ukrainos uostus ir nebegalėjo išplaukti laivai su maistu, baimintasi pasaulinės bado krizės. Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms, liepą susitarta eksportuoti Ukrainos grūdus.
Nuo tada jau išgabenta apie 9 milijonai tonų. Susitarimas turėjo būti atnaujintas lapkričio 19 dieną, tačiau Rusija pareiškė, kad iš susitarimo traukiasi. Pasak Ukrainos prezidento, įstrigo daugiau 170 laivų, su maždaug 2 milijonais tonų grūdų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad Rusija jau seniai norėjo atnaujinti šias bado žaidynes, tik tam ieškojo preteksto.
JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos sprendimą pavadino piktybiniu. ES paragino Rusiją jį atšaukti.
„Dabar reikalingas stiprus tarptautinis atsakas, ir Jungtinių Tautų lygiu, kitais lygmenimis. Ypač G20 lygmeniu. Kaip Rusija gali būti G20, jeigu sąmoningai siekia bado keliuose žemynuose? Tai yra nesąmonė. Rusijai nėra vietos G20. Visi partneriai mato šią dirbtinę laivų eilę.
Jie mato, ką Rusija padarė, kad sužlugdytų šią tarptautinę grūdų iniciatyvą. Mato, kad net laivai su grūdais, pagal JT maisto programą skurdžiausioms šalims negali plaukti. Rusija daro viską, kad milijonai afrikiečių, milijonai Artimųjų rytų, Azijos gyventojų atsidurtų ant dirbtinio bado, arba bent jau – stipriai išaugusių kainų slenksčių.
Bet kodėl saujelė žmonių kažkur Kremliuje gali nuspręsti ant kieno stalo bus maisto. Kas tai? Pasaulis turi galią apsaugoti nuo to. Ukraina buvo ir gali būti vienas iš pasaulio aprūpinimo maistu garantų“, – tikino Ukrainos vadovas V. Zelenskis.
Ukrainiečiai skelbia, kad užgrobtose Zaporižios srities teritorijose okupantai uždraudė gyventojams pereiti prie žiemos laiko, o Melitopolyje įvedė karinę cenzūrą.
„Okupantai įvedė karinę cenzūrą. Tai netgi nėra cenzūra, o yra terorizmas. Jie tikrins gyventojų telefonus ir aiškinsis, su kuo ir kaip žmogus bendrauja, kur ir kokias naujienas skaito. Jei okupantai, tikrindami telefonus pamatys pro ukrainietišką informacijos šaltinį, gyventojui bus skirtos baudos. O pakartotinio tikrinimo atveju – baudžiamoji atsakomybė.
Rusijos kariuomenė paima žmogų įkaitu, jų likimas po to neaiškus. Kai kurie sėdi rūsyje kelias savaites, kiti – kelis mėnesius“, – sakė Melitopolio meras Ivan Federev.
Pasak jo, atiminėjami ne tik daiktai.
„Pastarosiomis dienomis okupantai pradėjo atiminėti gyventojų būstą ir kilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, okupantai užeina į namus, pamato ant marškinėlių ukrainietišką simbolį, arba kompiuteryje kažką, kas yra ukrainietiška, tai tampa pagrindu apkaltinti mūsų piliečius rasizmu ir pasisavinti butą, mašiną, ar kitą turtą“, – sakė jis.
Jungtinės Karalystės žvalgyba skelbia apie pasikeitusius privačios karinės tarnybos „Wagner“ kompanijos standartus. Esą dabar pirmenybė teikiama kiekybei, o ne kokybei. Tad įdarbinami netgi rusų nuteistieji ir sergantys sunkiomis ligomis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
