Didelė konkurencija
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi sakė, kad paklaidos ribose fiksuojamus pokyčius reikėtų vertinti tik kaip galimas tendencijas, ne konkrečius pokyčius.
„Pokyčiai yra paklaidos ribose. Tad sakyti, kad iš tikrųjų tos partijos susikeitė vietomis ir mes tikrai turime Liberalų sąjūdžio kritimą būtų pernelyg drąsu. Manau, kad galima kelti klausimą – ar iš tikrųjų gali sudaryti Laisvės partija konkurenciją realiuose rinkimuose. Kokie šansai, kad šios dvi partijos konkuruos tarpusavyje, kai gali prireikti net foto finišo“, – svarstė politologė.
Kalbėdama apie galimas palaikymo augimo Laisvės partijai priežastis, pašnekovė užsiminė ir apie naujo pasirinkimo įvaizdį, kad ir su žinomais politikais.
„Yra stebimas Laisvės partijos aktyvumas, nepamirškime ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus labai gero vertinimo. Šiuose reitinguose taip pat atsispindi ir Lukiškių paplūdimio istorija. (…) Vilniaus miesto meras turi sukaupęs ir šiokį tokį palaikymo kapitalą per koronaviruso pandemijos valdymą sostinėje. (…) Manau, kad tai galėjo užduoti šiokį tokį toną. Kita vertus – ši partija, nors ir su matytais lyderiais, bet irgi dar turi šviežumo efektą“, – sakė ji.
„Liberalų sąjūdis, kur turi problemas – jie jau nebėra „šviežia partija“. Nors abiejų partijų pirmieji dešimtukai yra silpni, mano manymu“, – kalbėjo politologė.
Pašnekovė dar kartą stebėjosi Liberalų sąjūdžio sprendimu į rinkimus pakviesti ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Politologė svarstė, kad tai taip pat gali sumažinti šios partijos palaikymą.
„Klausimas – ar jie neapsiskaičiavo. Galiu projektuoti, kad jie galėjo apsiskaičiuoti. Taip, vienmandatėje V. Pranckietis gali laimėti, bet bendrai partijai ar tai bus pliusas, sunku pasakyti“, – sakė MRU lektorė R. Urbonaitė.
Ji teigė, kad ši visuomenės apklausa užfiksavo momentinę nuotrauką, o prieš pat Seimo rinkimus situacija gali dar dramatiškai keistis.
„Atsipūsti dabar yra pats blogiausias laikas, konkurencija – stipri, visos partijos iš esmės turi žemus reitingus. Tai reiškia, kad jos turi konkuruoti dėl kiekvieno balso“, – savo vertinimą pateikė R. Urbonaitė.
„Viena partija dabar yra matoma ryškiau, kitos matomumas – kiek susilpnėjo. Bet nėra aišku ar tai duos kažkokį rezultatą finale. (…) Konkurencija šiuo metu yra stipri, tad reikia galvoti ne tik apie tai, kaip pačiai partijai tuos likusius kilometrus iki rinkimų išbėgti, bet dar bėgant dairytis į šonus, ką daro konkurentas“, – patarimų partijoms davė politologė.
R. Urbonaitė kalbėjo, kad tiek Laisvės partija, tiek ir Liberalų sąjūdis matomumo prasme gana panašios.
„Bet yra sritis, kurioje mes negalime matyti pilno vaizdo – regionai. Atrodo, kad Liberalų sąjūdis turi geriau išvystytą partijos infrastruktūrą, tuo pasigirti negali Laisvės partija, tai irgi yra kriterijus. Panašu, kad ši partija bandys daugiau fokusuotis aplink Vilnių“, – prognozavo R. Urbonaitė.
Dramatiškas scenarijus
MRU docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Delfi naujausią visuomenės apklausą įvertino kur kas dramatiškiau.
„Man atrodo, kad įvyks savižudybė liberalių jėgų. Manau, kad A. Armonaitė save ir Liberalų sąjūdį nužudys politiškai, tokios tendencijos, kad į Seimą gali nepatekti nė viena partija“, – kalbėjo politologas.
V. Dumbliauskas tikino, kad apie tokią galimybę leidžia kalbėti liberalių rinkėjų skaičius.
„Lietuvoje yra ribotas skaičius liberalių rinkėjų – iš 2012 ir 2016 metų Seimo rinkimų, galima sakyti, kad liberalių rinkėjų buvo apie 115 tūkstančių. (…) Teisingai sako, kad liberalai irgi turi stiklines lubas, tos dvi partijos po jomis ir malasi. Jeigu tai būtų tikrai viena jėga – jos tikrai patektų į Seimą“, – kalbėjo politologas.
V. Dumbliauskas svarstė, kad Liberalų sąjūdžio šuolis žemyn, kad ir paklaidos ribose, galėjo būti lemtas ir V. Pranckiečio dalyvavimo rinkimuose.
„Aš kalbu apie tendencijas, kad dvi partijos tokiam mažam elektoratui, kuris geriausiu atveju siekia 115 tūkst. rinkėjų. Juk 2016 metais Darbo partija nepateko į Seimą daugiamandatėje, nes surinko apie 50 tūkst. rinkėjų balsus ir to neužteko peržengti 5 procentų kartelę. Tai baisiausia, kas gali įvykti – kad elektoratas pasidalins pusiau ir nė viena nepateks į Seimą“, – teigė politologas V. Dumbliauskas.
Į Seimą patektų tik 4 partijos
Pirmoje reitingų lentelės vietoje ir toliau laikosi Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Nuo liepos mėnesį atliktos apklausos jų palaikymas sumenko: liepą už šią partiją būtų balsavę 16,1 proc., rugpjūčio mėnesį šis skaičius sumažėjo iki 15,3 proc. respondentų.
Praėjusį mėnesį konservatorius aplenkusi neviršydama paklaidos ribų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dalį rėmėjų taip pat prarado: liepą už šią partiją būtų balsavę 15,6 proc. apklaustųjų, rugpjūčio mėnesio apklausos duomenimis – 13,7 proc.
Apklausos rezultatai prieš rinkimus neturėtų džiuginti ir trečioje vietoje esančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP): liepą už šią partiją būtų balsavę 9,8 proc. respondentų, rugpjūtį – 8,9 proc.
Į ketvirtą reitingų lentelės vietą rugpjūtį išsiveržė Darbo partija. Liepos mėnesį šią partiją būtų palaikę 5,3 proc. apklaustųjų, rugpjūčio mėnesio duomenimis šis skaičius paaugo iki 6,1 proc.
Penktoje reitingų lentelės vietoje liko rezultatą pagerinusi Laisvės partija, liepą už ją būtų balsą atidavę 4 proc. respondentų, rugpjūtį šis skaičius paaugo iki 4,8 proc.
Potencialių rinkėjų paramą gerokai prarado ir įprastai 5 proc. kartelę peršokdavęs Liberalų sąjūdis. Liepą už minėtą partiją balsą būtų atidavę 6,2 proc. apklaustųjų, rugpjūtį šis skaičius susitraukė iki 4,2 proc.
Po Liberalų sąjūdžio reitingų lentelėje – nauja „Laisvės ir teisingumo“ partija, liepos apklausos duomenimis, šią partiją palaikytų 3,8 proc. apklaustųjų, rugpjūtį – 3,2 proc.
Toliau – Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS), kurios rezultatai visuomenės nuomonės apklausose paprastai būna gana stabilūs. Liepos mėnesį šią politinę jėgą būtų palaikę 3,3 proc., rugpjūtį – 3,2 proc. apklaustųjų.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) palaikymas per mėnesį šiek tiek paaugo. Liepą šią partiją būtų palaikę 1,7 proc., rugpjūtį – 2,6 proc. apklaustųjų.
Centro partija – tautininkai liepą sulaukė 2,4 proc. apklaustųjų palaikymo, rugpjūtį – 2,3 proc.
Apibendrinant tyrimą pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.
Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“. Kitą partiją būtų pasirinkę 6,3 proc. apklaustųjų, 12,8 proc. teigė, kad nebalsuotų, dar 16,6 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė arba nežinojo.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 %.