Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas ir LRT bendradarbis Ukrainoje Alvydas Medalinskas Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ papasakojo, ką reiškia būti Rusijos kariuomenės užimtame Ukrainos mieste.
A. Medalinskas šiuo metu yra Berdianske, vakarų Ukrainoje. Penktadienį NATO atstovai dar kartą pakartojo, kad nesikiš į karinį konfliktą ir neskelbs Ukrainos oro erdvės neskraidymo zona.
Politologas teigė, jog po penktadienio sprendimo Ukrainos žmonių nuotaikos nekokios.
„Visoje Ukrainoje nuotaikos yra nelabai kokios, ir požiūris į NATO po šio sprendimo, dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos. Nes reikia suprasti, kad didžioji ir vis didesnė dalis Ukrainos žmonių išgyvena nuolatinę oro pavojaus grėsmę, aviacijos atakų, bombardavimų.
Gal ne patys savo kūnu tai pajunta, laimei, bet kažkur mato tai ekranuose. Ir supranta, kad jie irgi yra taikiniai. Man šitą reikia suprasti ir keista, kad nebuvo pagalvota apie kokius nors tarpinius variantus“, – Žinių radijui šeštadienį sakė Ukrainoje esantis politologas A. Medalinskas.
Jis kalbėjo, jog yra įmanomas ir dar vienas scenarijus – NATO Ukrainai padovanoja modernius savo naikintuvus.
„Juos atskraidina į Ukrainos karinius oro uostus, tie lėktuvai perdažomi Ukrainos spalvomis, nes tai jau yra jų lėktuvai. Į juos sėda arba Ukrainos pilotai, arba jeigu nelabai moka valdyti pačios naujausios technikos, įsijungia tie savanoriai, sėda prie tų lėktuvų. (…) Ir šie naikintuvai užtikrina oro erdvės saugumą virš Ukrainos“, – vieną iš galimų scenarijų pateikė MRU politologas A. Medalinskas.
Žinių radijo pašnekovas priminė, jog toks sprendimas nesukelia karo grėsmės tarp NATO ir Rusijos.
„Bet tai siunčia labai stiprų signalą ir Ukrainos žmonės, ir Rusijai, kad NATO yra su Ukraina. Ir tai daug daugiau nei prieštankinė ginkluotė, kurie suvaidino savo labai svarbų vaidmenį, bet negali apsaugoti tiek Ukrainos žmonių, tiek ir Ukrainoje esančių strateginių objektų“, – specialioje laidoje „Įvykiai ir komentarai“ teigė MRU politologas A. Medalinskas.
„Yra grėsmė branduolinio karo panaudojimui“
Gynybos paramos fondo vadovas, ats. pulkininkas Vaidotas Malinionis Žinių radijo laidoje teigė, jog NATO sprendimas jam suprantamas.
„Kadangi yra grėsmė branduolinio ginklo panaudojimui ir NATO dabar labai vengia tiesioginio įsitraukimo į konfliktą į Rusiją. Būtų visai kitoks paveikslas, jei NATO būtų užtikrinusi neskraidymo zoną dar iki karo pradžios. Bet mes žinome, kad ta vienybė atėjo pavėluotai“, – teigė V. Malinionis.
Jis teigė, jog situacija kasdien keičiasi, tad ir sprendimai gali būti priimami kiti. V. Malinionis neatmetė galimybės, jog NATO gali persigalvoti. O pavienės šalys skatina savo šalies gyventojus jungtis į tarptautinį legioną ir padėti Ukrainos kariams.
„Tai smūgis, bet kaip kariškis žiūriu – visi variantai yra įmanomi“, – teigė pašnekovas.
V. Malinionis dar teigė, jog skirtingi ekspertai skirtingai piešia ir Rusijos karinių veiksmų ateitį. Kai kurie sako, kad trečiosios bangos Rusijai jau nepavyks suorganizuoti.
„Kadangi visa logistika, viskas lūžta visiškai. Jei jau yra žinių, kad traukia tankus iš tolimųjų Rytų ir juos į Japoniją žymiai arčiau būtų nugabenti, tai rodo, kad tikrai jau desperacija. Ir netgi prognozuojama, kad sekmadienį bus kariuomenės kolapsas“, – turimomis žiniomis Žinių radijo eteryje dalijosi V. Malinionis.
Kodėl svarbus Mariupolis?
Šeštadienio rytą Ukrainos vakaruose esančio itin apšaudomo Mariupolio miesto gyventojai turėjo gauti galimybę iš miesto pasitraukti humanitariniu koridoriumi. Bet Rusijos kariams nenustojant šaudyti į miestą, paliaubos buvo sustabdytos.
A. Medalinskas papasakojo, kokia padėtis dabar yra Mariupolyje.
„Žmonės yra atskirti nuo ryšio, centrinė dalis – jau 2–3 dalis, nuo elektros, mobilaus ryšio. O rytinis rajonas – dar daugiau, gal 5 dienas. Kad tai yra sąmoningas Rusijos žingsnis, rodo štai toks faktas – Mariupolis yra strateginis miestas, net ir ekonomine prasme. (…) Visi 17 mieste esantys įvadai į elektros patikimumą buvo subombarduoti. Jei tik keli – galima sakyti, kad atsitiktiniai smūgiai, bet jie visi subombarduoti, tad buvo norima atkirsti“, – sakė A. Medalinskas.
Jis Žinių radijo laidoje teigė, jog Mariupolis yra rajono jėgos struktūrų centras.
„Antras dalykas – jis tapo kaip rakštis Doneckui, nes žmonės pradėjo lyginti (miestus, aut. p.). Šiandien užimti Mariupolį šiandien reikia, kad ne jis dabar yra Donbaso centras – o Doneckas su tomis visomis respublikomis ir panašiai, tai svarbu ir prorusiškoms struktūroms“, – kalbėjo politologas.
MRU politologas teigė, jog taip stipriai puolant Mariupolį ir jam vis atsilaikant, jis tapo lyg priekaištų puolančioms Rusijos pajėgoms.
Jis sutiko, kad Mariupolyje dabar yra „tiesiog humanitarinė katastrofa“.
„Aišku, tai nėra badas, tai ne tokie mastai, bet miestas yra beveik apsuptas. (…) Mariupolio kritimas būtų labai stiprūs smūgis Donbasui, visai Ukrainai. Nes jis tapęs labai simboliniu miestu“, – teigė jis.
